Dabartinė padėtis
Australijos BVP šiuo metu vertinamas apie 1,61 trln. eurų, šalis yra 12-a didžiausių pasaulio ekonomikų sąraše ir 10-a pasaulyje pagal BVP dalį, tenkančią vienam gyventojui (apie 60 000 eurų).
Ekonomikoje vyrauja paslaugų sektorius, kuriame sukuriama 68% šalies BVP, tačiau išlieka labai svarbūs kalnakasybos ir žemės ūkio sektoriai (kartu paėmus sudaro 14,9% BVP) ir tai sudaro net 68% Australijos eksporto. Australija yra viena svarbiausių žemės ūkio produktų eksportuotojų pasaulyje. Šiuo metu pagrindiniai eksploatuojami gamtiniai ištekliai yra akmens anglis, geležies rūda ir urano rūda.
Australijos ekonomika 2024 m. pradžioje beveik sustojo, o metinis augimas buvo silpniausias per daugiau nei tris dešimtmečius.
Metinis BVP augimas šiuo metu sudaro apie 1,3 %, bet augimas lėtėja: augimas 2025 m. pirmąjį ketvirtį siekė tik 0,2 %, palyginti su 0,6 % praėjusį ketvirtį. Infliacija siekia 2,4 %.
Rezervų bankas 2025 m. gegužę sumažino palūkanų normą iki 3,85 proc., tai žemiausia palūkanų norma per dvejus pastaruosius metus.
Vyriausybės išlaidos pasiekė aukščiausią visų laikų lygį dėl pastangų mažinti pragyvenimo išlaidas bei valstybės tarnautojų atlyginimų padidėjimo. Viešasis sektorius šiuo metu sudaro rekordinius 27,9 proc. BVP, tai žymiai daugiau nei priešpandeminiu dešimtmečiu, kai vidutinės viešojo sektoriaus išlaidos siekė 22,5 proc. Vyriausybė aiškina, jog daugiau išlaidaudama, ji skatina imančią stagnuoti ekonomiką. Valstijų vyriausybių išlaidos taip pat išaugo iki rekordinių aukštumų. 2025-2026 fiskalinių metų federalinio biudžeto deficitas pagal naująjį, 2025 m. kovo mėnesį paskelbtą biudžetą, sudarys apie 16 mlrd. EUR.
Darbo rinka išlieka stipri, nors nedarbo lygis siekia 4,1 %, tačiau naujų darbo vietų daugėja didesniu tempu, nei tikisi ekonomistai. Darbo užmokestis per metus padidėjo 3,5%.
Siekiant išspręsti darbo jėgos (ypač kvalifikuotos) trūkumą pagrindiniuose Australijos augimo sektoriuose, taip pat plėtojant viešąją infrastruktūrą ir atsinaujinančios energijos išteklius, labai svarbi yra migracijos reforma.
Australijos bankai nurodo, kad Australijos regioniniai miestai pamažu tampa Australijos verslo lyderiais, nes ten daugiau įperkamo būsto ir patogesnės gyvenimo sąlygos, o verslo paskolos regioninėse vietovėse auga sparčiau nei metropoliuose.
Ekonominio augimo prognozės
Nepaisant netikrumo dėl JAV muitų politikos, prognozuojama, kad 2025 metais Australijos ūkis turėtų augti 2,0%, o 2026 m. – 1,8%. Vis tik griežtos finansinės sąlygos ir prasta realiųjų pajamų perspektyva turės įtakos augimui.
Australijos namų ūkiai patyrė didžiausią disponuojamųjų pajamų kritimą tarp EBPO šalių per pastaruosius dvejus metus, o ekonomistai prognozuoja, kad prireiks dar dvejų metų, kol perkamoji galia atsigaus iki priešpandeminio lygio. Blogesnė situacija tik Danijoje (iš EBPO šalių).
Ekspertų nuomone, JAV pradėtas tarifų karas Australijai gali turėti keturis kartus didesnį neigiamą poveikį, nei tiesioginis tarifų poveikis.
Prognozuojama, kad infliacija 2025 metais svyruos apie 2,4%, o 2026 m. – apie 2,2%.
Prognozuojamas namų ūkių išlaidų didėjimas, to pagrindinė priežastis – tebesitęsiantys būsto kainų augimas ir būsto kreditų kaštų didėjimas.
Trečiąjį 2024 m. ketvirtį Australijos išteklių pramonės pelnas sumažėjo 8,8 proc. iki 28,4 mlrd. EUR. Šis nuosmukis bus smūgis federaliniams finansams, kurie labai priklauso nuo pajamų iš žaliavų eksporto. Ne išteklių sektoriaus pelnas per ketvirtį sumažėjo 1,7 proc., o didmeninės prekybos sektoriaus uždarbis sumažėjo 4,8 proc.
Problemos ir rizikos, su kuriomis susiduria Australijos ūkis
Infliacija, geopolitinis nestabilumas ir konfliktai, žaliavų kainų nestabilumas, palūkanų normos ir NT įperkamumo problemos šiuo metu yra didžiausios rizikos šalies ekonomikos augimui.
• Siekdamas palaikyti infliaciją 2–3% ribose, Australijos centrinis bankas išlaiko griežtą pinigų politiką.
• Siekiant pagerinti viešųjų finansų tvarumą, šalyje vykdomos tolesnės fiskalinės reformos. Su visuomenės senėjimu susijęs išlaidų spaudimas stiprėja.
• Nestabilios pajamos iš pagrindinių eksportinių naudingųjų iškasenų. Smunkant geležies rūdos ir kritinių mineralų kainoms bei JAV įvedus muitus plienui ir aliuminiui, šalies kalnakasybos sektorius susidūrė su rimtomis problemomis. Maža pardavimų diversifikacija (pagrindinis klientas – Kinija) veda prie nestabilumo pajamų srityje.
• Australijos namų ūkių vartojimo perspektyvos tebėra pagrindinis vidaus neapibrėžtumas. Silpnas namų ūkių vartojimas gali išlikti ilgiau nei tikėtasi tuo atveju, jei realiosios pajamos ir toliau augs vangiai. Ypač tai aktualu mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams.
• Būsto įperkamumas šalyje yra mažiausias nuo 1973 m. Nuo 2020 m. namų kainos Perte, Adelaidėje ir Brisbene yra pakilusios 50%. Tuo tarpu atlyginimai tik 12%. Pastaraisiais metais nuomos kaina kyla maždaug 8% per metus. Ekspertai nurodo, kad viso to pagrindinė priežastis yra stipriai didėjanti imigracija. 70% visų įvažiuojančiųjų papildo būsto nuomininkų gretas. Būsto nuomos kaina auga, tačiau tuo pat metu naujai pastatomo būsto kiekis mažėja. Tai lemia labai išaugusios statybos darbų kainos, komplikuotos ir ilgai trunkančios statybos leidimų išdavimo procedūros. Dar viena priežastis – negative gearing mokesčių politika, kuri labai palanki įsigyti NT ir nemokėti už jį jokių mokesčių, tuo pat metu tikintis, kad NT vertės prieaugis bus didesnis už nuostolius jį nuomojant. 2024 m. pabaigoje bendra Australijos būsto vertė sudarė rekordinę 6,7 trilijono EUR sumą. Per pastaruosius metus jis išaugo 480 mlrd. EUR, o nuo 2020 m. vidurio bendra Australijos būsto vertė šoktelėjo 2,3 trilijonų EUR arba 52 proc.
• Migracijos reforma yra labai svarbi siekiant išspręsti darbo jėgos (ypač kvalifikuotos) trūkumą pagrindiniuose Australijos augimo sektoriuose, ypač plėtojant viešąją infrastruktūrą ir įsisavinant atsinaujinančios energijos išteklius. Tuo pačiu vyriausybės pastangas riboti migraciją ir ketinimus neleisti užsienio investuotojams pirkti namus Australijoje, palaiko didesnioji australų dalis.
• Kad Australija iki 2050 m. galėtų pasiekti net-zero (vyriausybė kelia sau tokį tikslą), būtinas energetinis virsmas visuose ūkio sektoriuose, įskaitant pramonę, transportą, žemės ūkį ir buitinį vartojimą.
• Elektromobilių baterijų gamybai būtinų naudingųjų iškasenų sektorius Australijoje linkęs uždaryti kai kurias kasyklas. Silpnesnis nei tikėtasi elektromobilių pardavimų augimas pasaulyje sustabdė baterijų metalų bumą, nes pasaulį užtvindė pigus ir nešvarus Kinijos remiamų Indonezijos kasyklų nikelis. Australijoje šiuo metu yra tik viena rentabili ličio rūdos kasykla.
• Viktorija ir Naujasis Pietų Velsas nuo 2028 m. susidurs su dujų trūkumu, nes Baso sąsiaurio telkiniuose gavyba mažėja, o kuro paklausa didėja. Trūkumas piko valandomis gali atsirasti jau šiais metais, jei žiema pasitaikytų vėsesnė, nei įprasta. Šiose valstijose koncentruojasi pagrindinė Australijos pramonė ir gyvena 56 proc. visų Australijos gyventojų.
• Australijos ekonomika turi labiau diversifikuoti sektorius, kuriuose yra didesnis potencialas padidinti našumo augimą. Kasyba yra didžiausias Australijos pramonės sektorius, sukuriantis apie 15 procentų pridėtinės vertės, tačiau jis yra ir Australijos ekonomikos produktyvumo problemos esmė. Sektoriaus našumas per pastaruosius penkerius metus buvo reikšmingai neigiamas – vidutiniškai minus 3,2 proc. Kalnakasybos našumo augimas 1984-2000 m. laikotarpiu buvo gerokai didesnis nei 6 proc. per metus.
• Verslo investicijos yra recesijoje, o pagal ekonomikos produktyvumo augimą Australija smuko į 30 vietą tarp 35 turtingųjų pasaulio šalių. Nuo 2016 m. darbo našumas Australijoje nebeauga, o tai reiškia didesnes išlaidas verslui ir vartotojams, mažesnes realias pajamas ir mažėjantį investicijų konkurencingumą.
