Mokesčių surinkimas Brazilijoje yra per didelis vidutines pajamas gaunančiai šaliai. Brazilijos mokesčių našta sudaro apie trečdalį nacionalinių pajamų. Pasak EBPO ji 2022 m. pasiekė 33,3 % BVP, o tai yra gerokai didesnė už Lotynų Amerikos vidurkį (21,5 %) ir atitinka turtingiausios grupės lygį (34 proc.).
Brazilijos aukštos viešosios išlaidos, ypač socialinės išlaidos – jos čia siekia 60 % visų, panašiai kaip ir EBPO narių (tarp 50% ir 70%). Tačiau Brazilijos politika yra mažiau veiksminga. Štai Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono ekonomikos komisijos (ECLAC) duomenimis, viešosios išlaidos socialinę nelygybę (matuojant pagal Gini indeksą) sumažina 16,4%, o EBPO vidurkis – 23%.
Mokesčių naštos anomalija, palyginti su šalies pajamomis, matoma tiek pajamų apimtyje, tiek jų paskirstyme, kuris yra regresyvus ir pagrįstas prekių ir paslaugų apmokestinimu, neproporcingai apkraunančiomis skurdžiausius gyventojus. Vykdoma reforma siekiama supaprastinti šių netiesioginių mokesčių surinkimą, tačiau neatsisakant pajamų. Brazilija gali daryti tolesnę pažangą tiesioginio ir progresinio pajamų apmokestinimo srityje, kuris EBPO sudaro 12 % BVP. Tačiau patartina sumažinti netiesioginius mokesčius ir panaikinti išimtis privilegijuotoms grupėms.
Duomenys rodo, kad yra mažai galimybių didinti viešąsias pajamas, atsižvelgiant į ir taip pernelyg didelę naštą vidutines pajamas gaunančiai šaliai. Nuo 1990-ųjų mokesčių našta padidėjo 5,5 proc.
Koregavimas siekiant sumažinti sąskaitų deficitą ir stabilizuoti valstybės skolą turi apimti išlaidų mažinimą, ko Luiz Inácio Lula da Silva (PT) vyriausybė, atrodo, nenori daryti. Be šito, kils pavojus ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui.
Brazilija - Bendra Brazilijos ekonominė informacija
2024-12-23