Į Daniją eksportuojamai produkcijai nėra reikalingi veterinarijos sertifikatai. Veterinarijos sertifikatai eksportui išduodami į trečiąsias šalis eksportuojamiems gyvūnams, gyvūniniams produktams, pašarams ir kitoms Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliuojamoms prekėms arba pirminis veterinarijos sertifikatas į Muitų Sąjungą išduodamas produkcijai vežamai į ES su tikslu ją iš kitos ES šalies narės eksportuoti į trečiąją šalį (jei tai numatyta susitarimu ar memorandumu).
Danija
Didžiausią Lietuvos eksportuojamos produkcijos į Daniją dalį sudaro baldai, plastikai ir jų dirbiniai, mediena ir medienos gaminiai, įvairūs chemijos produktai bei dirbiniai iš geležies ar plieno. Danija yra viena svarbiausių lietuviškos kilmės prekių eksporto krypčių, 2024 m. užėmusi 11-ą vietą pagal eksporto apimtis. Prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Danijos išlieka stabili, augimą labiausiai lėmė stiprėjanti paklausa baldų, medienos ir plastiko gaminių sektoriuose.
Danija 14-a didžiausia Lietuvos prekių eksporto rinka, kuriai teko 2,5% (909 mln. EUR) viso Lietuvos prekių eksporto. Beveik 82% Lietuvos prekių eksporto į Daniją 2024 m. sudarė lietuviškos kilmės prekių eksportas, o likusią dalį (18%) – prekių reeksportas. Palyginti su 2023 m. Lietuvos prekių eksportas į Daniją padidėjo 0,5%, daugiausiai dėl medienos ir medienos dirbinių; medžio anglių eksporto didėjimo. Per 2025 m. sausio-sausio mėn. bendras Lietuvos prekių eksportas į Daniją palyginti su atitinkamu 2024 m. laikotarpiu didėjo 14% arba 11 mln. EUR.
Danijos ekonominė apžvalga, apimanti šalies BVP ir jo augimo tempus, BVP vienam gyventojui, infliacijos lygį, užimtumo rodiklius, viešųjų finansų būklę (skolą, pajamas, išlaidas), taip pat išorės sektoriaus duomenis, įskaitant eksporto apimtis ir prekybos balansą. Apžvalgoje taip pat nagrinėjama darbo rinkos dinamika, investicijų ir inovacijų tendencijos bei demografiniai pokyčiai. Duomenys leidžia susidaryti nuoseklų vaizdą apie Danijos ekonomikos struktūrą ir vystymosi kryptis.
PAGRINDINIAI DANIJOS EKONOMINIAI RODIKLIAI: STATISTA APŽVALGA (ANGLŲ K.)
Lietuva ir Danija yra Europos Sąjungos narės, o tai suteikia teisę prekiaujančioms įmonėms laisvai eksportuoti ir importuoti prekes. Tai reiškia, kad vyriausybės negali riboti importuojamų arba eksportuojamų prekių kiekio arba kaip nors kitaip varžyti prekybos, įskaitant ir protekcionistinės politikos instrumentų naudojimą.
Už informacijos teikimą apie licencijas ir leidimus Europos Sąjungoje, tame tarpe ir Danijoje, yra atsakingi konkrečios šalies paslaugų ir gaminių kontaktiniai centrai. Kreipiantis į kontaktų centrus, galima:
- Gauti informaciją apie reikalavimus norint įsigyti leidimams bei licencijoms;
- Gauti informaciją apie konkrečias nacionalines taisykles gaminiams, kurių nereglamentuoja ES;
- Gauti informaciją apie reikalavimus norint laikinai teikti paslaugas.
Danijos paslaugų kontaktinis centras pasiekiamas šiuo adresu, gaminių kontaktinis centras pasiekiamas šiuo adresu. Dėl statybos srities gaminių informaciją teikia statybos srities gaminių kontaktinis centras, kuris pasiekiamas šiuo adresu.
VET sertifikatai
Danijos e. komercijos rinka: įžvalgos ir tendencijos
Rinkos apžvalga
- Danijos e. komercijos rinka nuolat auga – 2023 m. pajamos siekė 7,27 mlrd. EUR, o iki 2029 m. prognozuojama, kad jos išaugs iki 11,27 mlrd. EUR.
- 2023 m. vietiniai el. prekybos pardavimai sudarė 132,4 mlrd. DKK, o užsienio el. parduotuvės uždirbo apie 53,4 mlrd. DKK.
- 80% Danijos gyventojų reguliariai apsiperka internetu.
Pirkėjų įpročiai
- 89% danų perka iš vietinių el. parduotuvių, 40% – iš kitų ES šalių, o 16% – iš už ES ribų.
- 72% pirkėjų perka drabužius ir sporto prekes, 56% – bilietus į renginius, 49% – greitąjį maistą ir paruoštus patiekalus.
- 55% danų prieš didelius pirkinius ieško informacijos internete.
- 45% pirkėjų perka naudodami išmanųjį telefoną, o 35% – kompiuterį.
Populiariausi produktai e. prekyboje
- Drabužiai ir sporto prekės – 72% pirkėjų.
- Elektronika ir buitinė technika – 49% pirkėjų.
- Namų apyvokos prekės, baldai ir žaislai – 38% pirkėjų.
- Greitasis maistas ir maisto prekės – 22% pirkėjų.
Pagrindinės e. prekybos platformos ir mažmenininkai
- Populiariausios parduotuvės:
Shein.com (310 mln. USD pajamos),
Zalando.dk (298 mln. USD),
Apple.com (224 mln. USD),
Elgiganten.dk (203 mln. USD),
IKEA (194 mln. USD). - Populiariausios el. prekybos vietos: Zalando, Temu, Boozt, Shein, AliExpress.
- Didžiausią rinkos dalį užima Shopify (31%), WooCommerce (20%) ir Squarespace (11%).
Apmokėjimo būdai
- Populiariausi mokėjimo metodai: kreditinė kortelė (65%), tiesioginis debetas (55%), internetiniai mokėjimai (52%).
- Populiariausias pristatymo būdas – siuntų taškai (58%), 28% pirkėjų renkasi pristatymą į namus.
Kodėl verta eksportuoti į Daniją?
✅ Aukštas internetinių pirkėjų skaičius – 80% gyventojų perka internetu.
✅ Pirkėjai vertina aukštą kokybę, greitą pristatymą ir patogius mokėjimus.
✅ Didelė paklausa drabužiams, elektronikai, maistui ir namų prekėms.
✅ Danai noriai perka iš užsienio, ypač iš ES šalių.
💡 Rekomendacijos Lietuvos verslams:
1️. Pasirūpinkite greitu pristatymu ir lankstumu – danai mėgsta siuntų taškus ir nemokamą grąžinimą.
2️. Optimizuokite el. parduotuves mobiliems pirkėjams, nes 45% apsiperka per telefoną.
3. Reklamuokitės „Google“ ir socialiniuose tinkluose, nes danai aktyviai ieško prekių internete prieš pirkdami.
Ši informacija yra pagrįsta „Statista.com“ duomenimis.
- Danijos prekybos taryba: The Trade Council
- Danijos pramonės konfederacija - Dansk Industri
- Danijos prekybos ir amatų rūmai: Danskerhverv
- Danijos verslo informacija: Danish Business Authority
- Startup Denmark: Startup Denmark
- Danijos inovacijų fondas: Innovationsfonden
- Danijos inovacijų centras: ICDK
- Danijos geltonieji puslapiai: DEGULESIDER
- Mokesčių ministerija: SKM
- Danijos mokesčių inspekcija: SKAT
- Danijos statistika: DST
- Informacija apie Kopenhagą: International Copenhagen
- Gyvenimo pradžia Danijoje: Nyidanmark
- Verslo pradžia Danijoje: Invest in Denmark
- Patarimai verslui: Startupsvar
- Bendra informacija apie Daniją: Denmark.dk
- Danijos energetikos agentūra: ENS
- Danijos vyriausybės skaitmeninių viešųjų paslaugų agentūra: DIGST
- Digital Hub Denmark: Digital Hub Denmark
- Danijos vaistų agentūra: Lægemiddelstyrelsen
- Danijos mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos taryba: UFM
- Danijos žemės ūkio ir maisto taryba: Agriculture and Food
- Danijos platforma, skirta tyrėjams: EURAXESS DK
- Danijos žuvininkystės taryba: Fiskeristyrelsen
- Danijos veterinarijos ir maisto tarnyba: Fødevarestyrelsen
Viešieji pirkimai – tai valstybės, savivaldybės įstaigos, organizacijos ar įmonės organizuojami prekių ar paslaugų pirkimai, kurių metu perkančioji organizacija siekia geriausiomis sąlygomis įsigyti jai reikalingas prekes ar paslaugas. Viešieji pirkimai – tai galimybė Lietuvos įmonėms žengti į Danijos rinką.
Bendraujant su verslo partneriais Danijoje, svarbu laikytis tiesioginės, aiškios ir atviros komunikacijos. Danai vertina pragmatiškus ir realius sprendimus, todėl verslo susitikimuose rekomenduojama išsakyti konkrečius pasiūlymus, pagrįstus faktais ir duomenimis. Būtina vengti perteklinio kalbėjimo ar aplinkinių temų, nes tiesmukumas ir aiškumas yra labai vertinami.
Danijoje verslo santykiuose labai svarbus punktualumas, todėl reikėtų atvykti laiku ir laikytis nustatytų susitikimų terminų. Verslo partneriai dažnai linkę priimti sprendimus bendradarbiaujant ir įtraukiant visas šalis į diskusiją, tad svarbu būti pasirengusiam konstruktyviai prisidėti prie sprendimų priėmimo proceso.
Santykiuose su danų partneriais verta rodyti pagarbą jų laiko vertinimui ir atvirumui, todėl nereikėtų skubinti procesų, o vietoj to leisti partneriams priimti sprendimus savo tempu. Tuo pačiu svarbu, kad verslo susitarimai būtų pagrįsti abipusiu pasitikėjimu ir sąžiningumu, nes tai yra esminiai elementai stiprinant ilgalaikius santykius.