Tikslinės eksporto rinkos

Prekių eksporte į Airiją didžiausią dalį sudarė lietuviškos kilmės prekės, ypač baldai, mediena, modifikuoti krakmolai ir fermentai. Palyginti su 2023 m., prekių eksportas į Airiją padidėjo, daugiausiai dėl didėjančio modifikuotų krakmolų ir fermentų eksporto. Paslaugų sektoriuje Airija taip pat buvo svarbi rinka, ypač transporto ir telekomunikacijų paslaugoms. Didžiausią dalį sudarė transporto paslaugos ir informacinės paslaugos.

Australija viena iš svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių, ypač kalbant apie lietuviškos kilmės prekių eksportą. Lietuviškos kilmės prekių dalis sudarė apie 146,5 mln. EUR. Palyginti su 2022 metais, šie rodikliai rodo reikšmingą augimą. Didžiausią dalį sudarė mediena ir medienos dirbiniai, optikos prietaisai, chemijos produktai, trąšos ir baldai.

 Lietuviškos kilmės prekių eksportas sudarė didžiąją dalį, o pagrindinės eksportuojamos prekės buvo baldai, žuvys ir mediena. Tuo tarpu paslaugų sektoriuje Belgija išliko svarbi rinka, ypač transporto paslaugoms. Iš Lietuvos į Belgiją daugiausiai eksportuota transporto paslaugų, o bendras paslaugų eksportas į šią šalį augo.

Didžiausią Lietuvos eksportuojamos produkcijos į Daniją dalį sudaro baldai, plastikai ir jų dirbiniai, mediena ir medienos gaminiai, įvairūs chemijos produktai bei dirbiniai iš geležies ar plieno. Danija yra viena svarbiausių lietuviškos kilmės prekių eksporto krypčių, 2024 m. užėmusi 11-ą vietą pagal eksporto apimtis. Prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Danijos išlieka stabili, augimą labiausiai lėmė stiprėjanti paklausa baldų, medienos ir plastiko gaminių sektoriuose.

Didžiausią Lietuvos eksportuojamos produkcijos į Estiją dalį sudaro mineralinis kuras, plastikai ir jų dirbiniai, popierius ir kartonas, mediena bei baldai. Estija yra svarbi Lietuvos eksporto partnerė – 2024 m. ji buvo 5-a didžiausia Lietuvos prekių eksporto rinka. Eksporto augimą daugiausia lėmė žemės ūkio produktų, ypač aliejinių kultūrų sėklų ir grūdų, paklausa. 

Didžiausią dalį Lietuvos eksportuojamos produkcijos į Indiją sudaro mašinos ir mechaniniai įrengimai, elektros mašinos ir įranga, gaminiai iš geležies, kaučiukas, tekstilės dirbiniai. Tuo tarpu daugiausiai buvo eksportuojama telekomunikacijų paslaugų, kelionių ir finansinių paslaugų. 2024 m. Indija buvo 42-ta prekybos partnerė. 2023 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas siekė 85 mln. EUR

Lietuvos prekių eksportas į Indoneziją daugiausia apėmė gaminius iš geležies ar plieno, popieriaus gaminius, chemijos produktus ir elektros mašinas.  Paslaugų eksporte dominavo telekomunikacijų, kelionių, transporto bei verslo konsultacinės paslaugos.

Didžiausią Lietuvos eksportuojamos produkcijos į Ispaniją dalį sudaro baldai, javai, plastikai ir jų dirbiniai, elektros mašinos ir įrenginiai bei mediena ir medienos dirbiniai. Ispanija yra svarbi Lietuvos prekių eksporto partnerė – 2024 m. ji buvo 17-a didžiausia Lietuvos prekių eksporto rinka.

Didžiausią Lietuvos eksportuojamos produkcijos į Italiją dalį sudaro pienas ir pieno produktai, baldai, plastikai ir jų dirbiniai, žuvys ir vėžiagyviai, gaminiai iš mėsos, žuvies arba vėžiagyvių. Italija yra svarbi Lietuvos prekių eksporto partnerė – 2024 m. ji buvo 13-a didžiausia Lietuvos prekių eksporto rinka, kuriai teko 2,5 % viso Lietuvos prekių eksporto. Eksporto augimą daugiausia lėmė gaminių iš mėsos, žuvies arba vėžiagyvių paklausa. Beveik 76 % Lietuvos prekių eksporto į Italiją sudarė lietuviškos kilmės produkcija. 

Lietuvos eksportą į Izraelį sudarė įvairios prekių grupės, tarp jų chemijos produktai, plastikai, elektros mašinos ir jų įranga bei optikos prietaisai. Lietuvos įmonės Izraelio rinkai teikė  verslo konsultacines, telekomunikacijų bei informacinių technologijų, transporto paslaugas.

Lietuvos eksportas į Japoniją apėmė prekes, tokias kaip optikos prietaisai, chemijos produktai, gaminiai iš mėsos ir žuvies, elektros įranga bei tabakas. Prekių eksportas į Japoniją išaugo, daugiausiai dėl chemijos ir pieno produktų augimo. Paslaugų eksportas taip pat padidėjo, ypač telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinių paslaugų, kelionių bei kitų verslo paslaugų srityse.

Jungtinė Karalystė yra svarbi prekybos partnerė Lietuvai, ypač prekių ir paslaugų eksportui. 2024 m. Lietuva eksportavo į šią rinką įvairias prekes, daugiausiai baldus, plastiką ir medieną. Eksportas į Jungtinę Karalystę šiek tiek sumažėjo dėl tabako eksporto mažėjimo, tačiau paslaugų eksportas augo, ypač transporto ir verslo paslaugų srityse. Rinkos perspektyvūs sektoriai yra mašinos ir įrengimai, maisto produktai, drabužiai ir tekstilė, bei chemijos pramonė. 

Viena iš svarbiausių Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto rinkų. Į šią šalį daugiausiai eksportuota mineralinio kuro, chemijos produktų, baldų bei optikos ir medicinos prietaisų. Taip pat JAV išliko reikšminga paslaugų eksporto rinka, kurioje dominuoja telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinių paslaugų bei verslo paslaugų sektoriai. Lietuviškų paslaugų eksportas į JAV 2024 m. ženkliai išaugo.

Didžiausią dalį iš Lietuvos eksportuojamos produkcijos į JAE sudaro baldai, elektros mašinos ir įrenginiai. Paslaugų eksportą daugiausiai sudarė transporto, informacinių technologijų, apdirbamosios gamybos paslaugos.

Lenkija užima svarbią vietą Lietuvos prekių ir paslaugų prekyboje. Pastaraisiais metais Lenkijos rinkai tenka reikšminga dalis viso eksporto. Didžiausią eksportą į Lenkiją sudaro mineralinis kuras, plastikai, pieno produktai, mediena ir baldai. Lietuviškų prekių eksportas į šią rinką išliko stabilus, o tam įtakos turėjo stipri paklausa.

Lietuvos prekių eksportas į Malaiziją išaugo daugiausiai dėl pieno produktų, plastikų ir jų gaminių, baldų bei mineralinio kuro eksporto augimo. Paslaugų eksportas į Malaiziją taip pat padidėjo, ypač informacinių technologijų ir transporto paslaugų sektoriuose.

Lietuva ir toliau buvo pagrindinė Nigerijos prekybos partnerė Afrikoje.  Didžiausią dalį eksportuojamų prekių sudaro lietuviškos kilmės prekės, ypač javai, mineralinis kuras, vata ir neaustinės medžiagos, malybos produktai bei pieno produktai.

Norvegija yra viena iš svarbiausių Lietuvos prekių eksporto rinkų, užimdama 12-ą vietą pagal eksportuotų prekių vertę. Pagrindinės eksportuojamos lietuviškos kilmės prekės apima baldus, geležies ir plieno dirbinius, plastiką, tabaką ir medieną.

Nyderlandai buvo ketvirta pagal dydį Lietuvos prekių eksporto rinka, kuriai 2024 m. teko 2,46 mlrd. EUR. Didžiąją dalį sudarė lietuviškos kilmės prekės, tarp kurių dominavo mineralinis kuras, tabakas, baldai, antžeminio transporto priemonės ir chemijos produktai.

 Lietuvos eksportas į Pietų Afrikos Respubliką  sudarė 126 mln. EUR.  Pagrindinės lietuviškos kilmės prekės, eksportuotos į Pietų Afrikos Respubliką apėmė žemės ūkio produkciją, chemijos pramonės gaminius ir optikos, fotografijos, ,matavimo it kitus prietaisus. 

Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Pietų Korėją padidėjo daugiausiai dėl chemijos produktų, medienos ir medienos dirbinių bei optikos prietaisų augimo. Paslaugų eksportas į Pietų Korėją taip pat augo, ypač transporto ir kitų verslo paslaugų srityse. Prekių importas iš Pietų Korėjos padidėjo 81%, daugiausiai dėl organinių chemijos produktų. Paslaugų importas iš Pietų Korėjos sudarė nedidelę dalį viso paslaugų importo į Lietuvą, o pagrindinė paslaugų kategorija buvo transporto paslaugos.

Prancūzija svarbi Lietuvai eksporto rinka. Pagrindinės eksportuojamos prekės – lietuviškos kilmės baldai, plastikai, elektros įranga, trąšos ir mediena. Paslaugų sektoriuje Prancūzija išliko antra pagal svarbą Lietuvos eksporto rinka. Išsiskyrė transporto, verslo ir finansinių paslaugų eksportas, augęs per pastaruosius metus.

2023 m. Singapūras užėmė 39 vietą Lietuvos prekių eksporto rinkoje kuriai teko 0,3% (132 mln. EUR) viso Lietuvos prekių eksporto. Beveik 74%  Lietuvos prekių eksporto į Singapūrą 2023 m. sudarė lietuviškos kilmės prekių eksportas, o likusią dalį (26%) – prekių reeksportas. Palyginti su 2022 m. Lietuvos prekių eksportas į Singapūrą sumažėjo 40%, daugiausiai dėl mineralinio kuro eksporto mažėjimo. Per 2024 m. sausio-lapkričio mėn. bendras Lietuvos prekių eksportas į Singapūrą palyginti su atitinkamu 2023 m. laikotarpiu mažėjo 37% arba 48 mln. EUR. 2023 m. Singapūras buvo 29-a didžiausia Lietuvos paslaugų eksporto rinka, kuriai teko 0,6% (110 mln. EUR) viso Lietuvos paslaugų eksporto. Paslaugų importas iš Singapūro siekė 80 mln. EUR, tai sudarė 0,6%  viso Lietuvos paslaugų importo 2023 m., o Singapūras buvo 32-a tiekėja  paslaugų importuotojams Lietuvoje.  

 Suomija buvo viena iš pagrindinių Lietuvos prekių eksporto ir importo rinkų. Lietuva eksportavo įvairias prekes, daugiausia lietuviškos kilmės, į Suomiją, kur didžiausią dalį sudarė pramoniniai produktai, plastikai, baldai ir energetiniai ištekliai. Palyginti su ankstesniais metais, eksportas augo, ypač dėl mineralinio kuro.

Švedija yra viena iš svarbiausių Lietuvos prekių eksporto rinkų, daugiausiai eksportuojama lietuviškos kilmės prekių. Pagrindinės prekių grupės – baldai, elektros įranga, metaliniai dirbiniai ir plastikai. Nors 2024 m. bendras eksporto lygis į Švediją išaugo, pastebimas tam tikras prekių segmentų mažėjimas, pvz., baldų eksportas.

Lietuviškos kilmės prekių eksportas į Šveicariją rodo, kad didžiausią dalį sudaro baldai, elektros mašinos ir įrenginiai, dirbiniai iš geležies ar plieno, mediena ir medienos dirbiniai, taip pat plastikai ir jų dirbiniai. Baldai užima reikšmingą vietą, o elektros mašinos ir įrenginiai bei dirbiniai iš metalų taip pat sudaro svarbią dalį eksporto asortimento. 

Turkija patenka tarp dvidešimties svarbiausių lietuviškos kilmės prekių eksporto rinkų. Didžiausią dalį sudaro geležis ir plienas (juodieji metalai), taip pat buvo eksportuojama vata, mineralinis kuras, elektros mašinos bei jų įranga ir baldai.  Daugiausiai buvo eksportuota transporto paslaugų, kitų verslo paslaugų ir telekomunikacijų, kompiuterių bei informacinių paslaugų. 

Ukraina tapo viena iš svarbiausių Lietuvos prekių eksporto rinkų. Didžiąją dalį eksporto sudarė mineralinis kuras, o taip pat reikšmingas buvo elektros mašinų ir įrenginių, plastikų ir jų dirbinių eksportas. Maisto pramonės liekanos ir trąšos taip pat buvo svarbios eksporto prekės. Prekių reeksportas sudarė reikšmingą dalį, tačiau didžiausią dalį vis tiek užėmė lietuviškos kilmės prekės. Palyginti su 2023 m., eksporto vertė į Ukrainą išaugo, daugiausia dėl elektros mašinų ir įrenginių.

Vokietija tapo trečia pagal dydį Lietuvos prekių eksporto rinka, kurioje dominuoja lietuviškos kilmės prekės, tokios kaip baldai, elektros mašinos ir plastikai. Prekių eksportas į Vokietiją padidėjo, daugiausiai dėl augančio elektros įrenginių pardavimo. Vokietija yra pagrindinių Lietuvos paslaugų eksporto rinkų, ypač dominuojančios buvo transporto, kelionių ir verslo paslaugos. Paslaugų eksporto vertė į Vokietiją išaugo.