Norvegija

2024 m. Norvegija buvo 12-a didžiausia Lietuvos prekių eksporto rinka, kuriai teko 2,6% (939 mln. EUR) viso Lietuvos prekių eksporto. Beveik 85%  Lietuvos prekių eksporto į Norvegiją 2024 m. sudarė lietuviškos kilmės prekių eksportas, o likusią dalį (15%) – prekių reeksportas. Palyginti su 2023 m. Lietuvos prekių eksportas į Norvegiją sumažėjo 4,6%, daugiausiai dėl baldų ir malybos produkcijos eksporto mažėjimo. Per 2025 m. sausio-sausio mėn. bendras Lietuvos prekių eksportas į Norvegiją palyginti su atitinkamu 2024 m. laikotarpiu didėjo 1,9% arba 1,43 mln. EUR.  2024 m. Norvegija buvo 12-a didžiausia Lietuvos paslaugų eksporto rinka, kuriai teko 3,5% (684 mln. EUR) viso Lietuvos paslaugų eksporto. Paslaugų importas iš Norvegijos siekė 263 mln. EUR, tai sudarė 2,1%  viso Lietuvos paslaugų importo 2024 m., o Norvegija buvo 14-a didžiausia tiekėja paslaugų importuotojams Lietuvoje.

 LIETUVOS – NORVEGIJOS DVIŠALĖ PREKYBA 

Norvegijos ekonominė apžvalga, apimanti šalies BVP ir jo augimo tempus, BVP vienam gyventojui, infliacijos lygį, užimtumo rodiklius, viešųjų finansų būklę (skolą, pajamas, išlaidas), taip pat išorės sektoriaus duomenis, įskaitant eksporto apimtis ir prekybos balansą. Apžvalgoje taip pat nagrinėjama darbo rinkos dinamika, investicijų ir inovacijų tendencijos bei demografiniai pokyčiai. Duomenys leidžia susidaryti nuoseklų vaizdą apie Norvegijos ekonomikos struktūrą ir vystymosi kryptis.

 PAGRINDINIAI NORVEGIJOS EKONOMINIAI RODIKLIAI: STATISTA APŽVALGA ANGLŲ KALBA 

Norvegija nėra Europos Sąjungos šalis ir kasmet nustato muitus atskirų kategorijų prekių importui. Ypač tai liečia maisto produktus. Daugiau informacijos rasite čia.

Už informacijos teikimą apie licencijas ir leidimus Norvegijoje yra atsakingi šios šalies paslaugų ir gaminių kontaktiniai centrai, kurių pagrindiniai uždaviniai: supaprastinti leidimų bei licencijų gavimo procedūras paslaugų teikėjams bei suteikti visą informaciją apie reikalavimus, taikomus jų veiklai vykdyti; užtikrinti verslininkams prieigą prie konkrečių nacionalinių taisyklių gaminiams, norint juos tiekti į Norvegijos rinką. Norvegijos paslaugų kontaktinis centras pasiekiamas šiuo adresu

Gaminių kontaktinis centras pasiekiamas šiuo adresu.

Dėl statybos srities gaminių informaciją teikia statybos srities gaminių kontaktinis centras, kuris pasiekiamas šiuo adresu.

Norvegijos e. komercijos rinka: įžvalgos ir tendencijos

Rinkos apžvalga

• 2023 m. Norvegijos e. komercijos rinka siekė 10,4 mlrd. EUR, o iki 2027 m. prognozuojama, kad ji išaugs iki 14,6 mlrd. EUR.
• E. komercijos dalis mažmeninėje prekyboje sudaro apie 14%, tačiau fizinės parduotuvės vis dar dominuoja.
• Vidutinės e. komercijos pajamos vienam vartotojui siekia 2,1 tūkst. USD, o iki 2029 m. jos išaugs iki 2,46 tūkst. USD.

Pirkėjų įpročiai

• 76% norvegų perka internetu bent kartą per tris mėnesius, o 91% nuo 16 iki 44 metų gyventojų yra aktyvūs e. prekybos vartotojai.
• 85% pirkėjų renkasi vietinius pardavėjus, tačiau 33% perka iš ES šalių, o 23% – iš už ES ribų.
• Populiariausios pirkinių kategorijos:
• Drabužiai ir avalynė – 58% pirkėjų.
• Kosmetika ir sveikatos prekės – 35%.
• Elektronika ir buitinė technika – 23%.
• Maisto prekės ir gėrimai – 19%.

Pagrindinės e. prekybos platformos ir mažmenininkai

• Populiariausios parduotuvės:
• Elkjop.no (361 mln. USD pajamos)
• Komplett.no (343 mln. USD)
• Oda.com (295 mln. USD)
• Apple.com (251 mln. USD)
• Zalando.no (230 mln. USD)
• Didžiausi marketplace'ai:
• Zalando – 368 mln. USD GMV
• AliExpress – 176 mln. USD
• eBay – 172 mln. USD
• Temu – sparčiai augantis žaidėjas Norvegijoje

Apmokėjimo būdai

• Dominuoja kreditinės kortelės – 71% visų internetinių sandorių.
• Skaitmeninės piniginės („PayPal“, „Vipps“) sudaro 26% mokėjimų.
• „Buy Now, Pay Later“ (BNPL) paslaugos sparčiai populiarėja, jas siūlo didžioji dalis e. parduotuvių.

Kodėl verta eksportuoti į Norvegiją?

✅ Stipri ir nuolat auganti e. komercijos rinka – prognozuojamas augimas iki 14,6 mlrd. EUR iki 2027 m.
✅ Norvegai aktyviai perka internetu, ypač drabužius, kosmetiką ir elektroniką.
✅ Dauguma pirkėjų renkasi vietinius pardavėjus, tačiau daugiau nei trečdalis perka iš ES – tai atveria galimybes eksportui.
✅ Skaitmeninės piniginės ir BNPL tampa įprastais atsiskaitymo būdais, todėl svarbu siūlyti šiuos sprendimus.

💡 Rekomendacijos Lietuvos verslams:
1️. Parduokite per Komplett.no , nes šį platforma dominuoja rinkoje.
2️. Siūlykite populiarias prekes – madą, kosmetiką, elektroniką ir sveikatos priežiūros produktus.
3️. Optimizuokite el. parduotuves mobiliesiems – norvegai dažniausiai apsiperka telefonu.
4️. Pritaikykite patogius mokėjimus – įtraukite „Vipps“, „PayPal“ ir BNPL galimybes.

Ši informacija yra pagrįsta „Statista.com“ duomenimis.

Naudingos nuorodos gali turėti praktinės naudos Lietuvos verslui eksportuojančiam arba planuojančiam eksportuoti produkciją į Norvegijos rinką. Tai gali būti informacija apie tos šalies aktualius prekybos, eksporto ir rinkos sąlygas, mokesčių klausimus, formalius reikalavimus įmonėms, verslo kultūrą ir kt.

Inovacijų agentūra parengė ir kviečia susipažinti su pagrindine informacija apie Norvegijos verslo kultūrą, kurią galite rasti čia.

Viešieji pirkimai – tai valstybės, savivaldybės įstaigos, organizacijos ar įmonės organizuojami prekių ar paslaugų pirkimai, kurių metu perkančioji organizacija siekia geriausiomis sąlygomis įsigyti jai reikalingas prekes ar paslaugas. Viešieji pirkimai – tai galimybė Lietuvos įmonėms žengti į Norvegijos rinką.

Norvegai versle vadovaujasi Jantės įstatymu – tai yra išskirtinis supratimas, jog iš tavęs tikimasi egalitarinio požiūrio – nesijausti svarbesniu už kitą. Kreipiantis konkrečiu klausimu į įmonę, patariama ieškoti žmogaus, kuris yra tiesiogiai už tai atsakingas, o ne aukščiausių vadovų. Susipažįstant nereikėtų girtis savo titulais, pasiekimais, nes tai norvegams įspūdžio nedaro. Jie įpratę patys save pristatyti, tad jums nereikėtų tikėtis svečio malonės ir patartina pačiam imtis iniciatyvos. Nors norvegai mėgsta laisvesnį aprangos stilių, jums iš pradžių reikėtų rengtis konservatyviau – tamsiu kostiumu. Verslo pietūs yra įprasta praktika ir laikomasi taisyklės, jog už pietus sumoka pakvietęs žmogus. Jei būsite pakviesti pietų į namus, atsineškite dovanų: šokolado, vyno, torto ar gėlių, nes tai bus palaikyta mandagumo gestu.

Norvegai pageidauja bendradarbiauti su tais, kuriuos pažįsta, tad pageidautina atsiųsti informaciją apie save ir savo įmonę dar prieš susitikimą. Gerbiami savimi pasitikintys, vykdantys įsipareigojimus ir gerai pasiruošę savo įmonės pristatymui verslininkai – tai norvegams rodo, jog esate pasiryžę bendradarbiauti. Įprasta su visais pasisveikinti apsikeičiant vizitinėmis kortelėmis bei rankos paspaudimu – kuo tvirtesnis, tuo geriau. Nereikėtų būti perdėtai draugiškiems, nes tai bus palaikyta silpnybe. Dažnai norvegai vieni į kitus kreipiasi vardais, tačiau derėtų palaukti, iki kol jums bus pasiūlyta daryti taip pat. Norvegai naudoja el. paštą trumpai informacijai, tačiau detalius reikalus mėgsta aptarinėti žodžiu.

Norvegijoje itin kritiškai žiūrima į vėlavimą, tad net vėluojant 5 minutes patartina paskambinti telefonu ir pranešti apie susidariusią situaciją. Susitikime geriau netuščiažodžiauti ir kuo greičiau pereiti prie pagrindinių klausimų, būti pasiruošus aiškią darbotvarkę, faktais paremtą pristatymą. Kalbėdami žiūrėkite į akis – tai labai svarbu. Norvegai gerai moka anglų kalbą, tačiau kartais pasitaiko, jog ne viskas lieka suprasta, bet nenorima klausti ir tikslintis, tad rekomenduojama vis pasiteirauti kolegų, ar pateikta informacija yra aiški. Kalbamoji anglų kalba ne visada atitinka rašytinę, tad būtų pravartu peržvelgti visus dokumentus dar pradinėje susitarimo stadijoje, ar juose nėra kokių dviprasmybių. Sutartys ir nutarimai yra abipusiai privalomi, kainos ir techniniai dalykai būna aiškiai nustatomi, tad tikimasi, jog bus priimtas pradinis pasiūlymas – su norvegais neverta derėtis, tai jiems tik sukels neigiamą įspūdį. Verslo susitikimuose dažniausiai dalyvauja sprendimus priimantis asmuo, nes tai leidžia greitai priimti sprendimus vietoje.