Švedija

2024 m. Švedija buvo 7-a didžiausia Lietuvos prekių eksporto rinka, kuriai teko 4,3% (1,57 mlrd. EUR) viso Lietuvos prekių eksporto. Beveik 87%  Lietuvos prekių eksporto į Švediją 2024 m. sudarė lietuviškos kilmės prekių eksportas, o likusią dalį (13%) – prekių reeksportas. Palyginti su 2023 m. Lietuvos prekių eksportas į Švediją padidėjo 0,5%, daugiausiai dėl tabako eksporto didėjimo. Per 2025 m. sausio-sausio mėn. bendras Lietuvos prekių eksportas į Švediją palyginti su atitinkamu 2024 m. laikotarpiu mažėjo 11% arba 16 mln. EUR. 2024 m. Švedija buvo 9-a didžiausia Lietuvos paslaugų eksporto rinka, kuriai teko 4,4% (879 mln. EUR) viso Lietuvos paslaugų eksporto. Paslaugų importas iš Švedijos siekė 375 mln. EUR, tai sudarė 3%  viso Lietuvos paslaugų importo 2024 m., o Švedija buvo 11-a didžiausia tiekėja paslaugų importuotojams Lietuvoje.

 LIETUVOS – ŠVEDIJOS DVIŠALĖ PREKYBA 

Švedijos ekonominė apžvalga, apimanti šalies BVP ir jo augimo tempus, BVP vienam gyventojui, infliacijos lygį, užimtumo rodiklius, viešųjų finansų būklę (skolą, pajamas, išlaidas), taip pat išorės sektoriaus duomenis, įskaitant eksporto apimtis ir prekybos balansą. Apžvalgoje taip pat nagrinėjama darbo rinkos dinamika, investicijų ir inovacijų tendencijos bei demografiniai pokyčiai. Duomenys leidžia susidaryti nuoseklų vaizdą apie Švedijos ekonomikos struktūrą ir vystymosi kryptis.

 PAGRINDINIAI ŠVEDIJOS EKONOMINIAI RODIKLIAI: STATISTA APŽVALGA ANGLŲ KALBA 

Lietuva ir Švedija yra Europos Sąjungos narės, o tai suteikia teisę prekiaujančioms įmonėms laisvai eksportuoti ir importuoti prekes. Tai reiškia, kad vyriausybės negali riboti importuojamų arba eksportuojamų prekių kiekio arba kaip nors kitaip varžyti prekybos, įskaitant ir protekcionistinės politikos instrumentų naudojimą.

Už informacijos teikimą apie licencijas ir leidimus Europos Sąjungoje, tame tarpe ir Švedijoje, yra atsakingi konkrečios šalies paslaugų ir gaminių kontaktiniai centrai. Kreipiantis į kontaktų centrus, galima:

• Gauti informaciją apie reikalavimus norint įsigyti leidimams bei licencijoms;
• Gauti informaciją apie konkrečias nacionalines taisykles gaminiams, kurių nereglamentuoja ES;
• Gauti informaciją apie reikalavimus norint laikinai teikti paslaugas.

Švedijos paslaugų kontaktinis centras pasiekiamas šiuo adresu, gaminių kontaktinis centras pasiekiamas šiuo adresu. Dėl statybos srities gaminių informaciją teikia statybos srities gaminių kontaktinis centras, kuris pasiekiamas šiuo adresu.

Švedijos e. komercijos rinka: įžvalgos ir tendencijos

Rinkos apžvalga

• 2023 m. Švedijos e. komercijos rinka siekė 133 mlrd. SEK (~11,7 mlrd. EUR), sumažėjusi nuo 136 mlrd. SEK 2022 m.
• E. komercijos dalis mažmeninėje prekyboje sudaro apie 14%, tačiau po pandemijos vartotojai grįžo prie fizinių parduotuvių.
• Iki 2029 m. prognozuojama, kad e. komercijos vartotojų skaičius pasieks 9,36 mln., tai reiškia 30,5% augimą.

Pirkėjų įpročiai

• 75% švedų reguliariai perka internetu, o didžiausia dalis pirkėjų yra 25–44 m. amžiaus grupėje.
• 38% pirkėjų apsiperka internetu bent kartą per savaitę, o dažniausiai ieško drabužių, grožio priemonių ir elektronikos.
• Populiariausios pirkinių kategorijos:
• Elektronika ir buitinė technika – 27 mlrd. SEK.
• Mada (drabužiai, avalynė) – 19 mlrd. SEK.
• Maisto prekės – 15 mlrd. SEK.
• Farmacija ir sveikatos prekės – 12 mlrd. SEK.
• Namų apyvokos ir baldų prekės – 8 mlrd. SEK.

Pagrindinės e. prekybos platformos ir mažmenininkai

• Didžiausi e. prekybos tinklai:
• Apotea.se – 514 mln. USD pardavimų.
• Ica.se – 388 mln. USD.
• Hm.com – 353 mln. USD.
• Ikea.com – 351 mln. USD.
• Shein.se – 337 mln. USD.
• Didžiausi marketplace'ai pagal lankomumą:
• Amazon.se – 9,6% rinkos dalis.
• Blocket.se – 15,3% (C2C prekyba).
• Temu ir AliExpress – sparčiai augančios platformos.

Apmokėjimo būdai

• Populiariausi mokėjimo metodai:
• Klarna ir kitos skaitmeninės piniginės – 63% visų sandorių.
• Tiesioginis debetas – 56%.
• Mokėjimas kortelėmis – 31%.
• „Buy Now, Pay Later“ (BNPL) yra įprastas mokėjimo būdas.

Kodėl verta eksportuoti į Švediją?

✅ Švedija yra viena didžiausių e. komercijos rinkų Skandinavijoje, su stabiliai augančiu vartotojų skaičiumi.
✅ Dauguma pirkėjų renkasi vietinius pardavėjus, tačiau 44% perka iš ES įmonių, todėl Lietuvos verslai turi galimybių patekti į rinką.
✅ Mobili prekyba ir BNPL sprendimai yra populiarūs, todėl svarbu pasiūlyti lanksčius mokėjimus.
✅ Greitas ir patikimas pristatymas yra itin svarbus, todėl būtina užtikrinti logistikos efektyvumą.

💡 Rekomendacijos Lietuvos verslams:
1️. Prekiaukite per Amazon.se, nes šį platforma dominuoja rinkoje.
2️. Siūlykite populiarias prekes – madą, elektroniką, grožio priemones ir maisto produktus.
3️. Optimizuokite svetainę mobiliesiems, nes dauguma pirkėjų apsiperka per telefonus.
4️. Naudokite Klarna ir BNPL sprendimus, nes jie yra pagrindiniai mokėjimo metodai Švedijoje.

Ši informacija yra pagrįsta „Statista.com“ duomenimis.

Naudingos nuorodos gali turėti praktinės naudos Lietuvos verslui eksportuojančiam arba planuojančiam eksportuoti produkciją į Švedijos rinką. Tai gali būti informacija apie tos šalies aktualius prekybos, eksporto ir rinkos sąlygas, mokesčių klausimus, formalius reikalavimus įmonėms, verslo kultūrą ir kt.

Inovacijų agentūra parengė ir kviečia susipažinti su pagrindine informacija apie Švedijos verslo kultūrą, kurią galite rasti čia.

B2Lithuania platformoje rasite Lietuvos įmonių, kurios sėkmingai eksportuoja į Švediją:

 Peržiūrėti įmonių sąrašą 

Eksportuojate į Švediją ir jūsų įmonės dar nėra B2Lithuania platformoje?

Registruokite savo įmonę B2Lithuania duomenų bazėje ir padidinkite savo matomumą Švedijos rinkoje! B2Lithuania suteikia galimybę Lietuvos įmonėms įmonėms, kurios eksportuoja į Švediją, lengviau pasiekti potencialius verslo partnerius ir plėsti savo veiklą.

Prisijungę prie mūsų platformos, jūsų įmonė taps matoma tarptautinėje rinkoje, o potencialūs partneriai galės lengvai rasti informaciją apie jūsų produktus ir paslaugas.

Viešieji pirkimai – tai valstybės, savivaldybės įstaigos, organizacijos ar įmonės organizuojami prekių ar paslaugų pirkimai, kurių metu perkančioji organizacija siekia geriausiomis sąlygomis įsigyti jai reikalingas prekes ar paslaugas. Viešieji pirkimai – tai galimybė Lietuvos įmonėms žengti į Švedijos rinką.

Švedija yra viena iš socialiai atsakingiausių šalių pasaulyje. Tai reiškia, jog ypatinga reikšmė teikiama lygybei, žmogaus teisėms. Versle tai pasireiškia nenorėjimu išsiskirti ir neskirstymu rangais bendraujant. Švedai vieni į kitus kreipiasi vardais – nesvarbu, ar esi mokytojas, ar mokinys; darbdavys ar darbuotojas. Apranga taip pat neturėtų jūsų labai išskirti iš kitų – venkite prabangių aksesuarų, nes net aukščiausių pozicijų vadovai Švedijoje rengiasi panašiai kaip ir vidutinis darbuotojas. Verslo susitikimams rekomenduojama rengtis konservatyviai – vyrams juodas kostiumas ir kaklaraištis, o moterims – verslo kostiumas arba sijonas su palaidine.

Švedai naudoja savoką „lagom“, kuri išverčiama „tiek, kiek reikia“, „pakankamai“. Ji pasireiškia ir Švedijos versle. Tiek darbuotojai, tiek darbdaviai nemėgsta švaistyti laiko nereikalingoms kalboms – reikia iškart kalbėti rūpimais klausimais be išvedžiojimų, eiti prie tikslo, geriau patylėti neturint pridėti nieko prasmingo aptariamomis temomis. Apie darbus galima pasakyti tą patį – svarbiausia atlikti pagrindinius darbus, jiems skirti pakankamai laiko, o visas pašalines, ne tokias svarbias veiklas ignoruoti. Visa tai atvykusiems užsieniečiams gali pasirodyti trikdančiai, grubiai, bet nereikia to priimti asmeniškai.

Užmezgant pažintis reikėtų naudoti švelnų, taktišką priėjimą, nes Švedijoje galios, hierarchinių ryšių demonstravimas nėra priimtinas. Vertinamas sugebėjimas planuoti ir laikytis procedūrų. Jeigu išmoksite kelis švediškus žodžius, pavyzdžiui, „hej“ [labas] arba „hej då“ [viso gero], tai bus palaikyta gero tono ženklu. Niekada nepertraukinėkite kalbančiojo, nes švedai yra geri klausytojai ir iš jūsų tikimasi tokiu būti. Jie ypatingai vertina asmeninę erdvę, tad nerekomenduojama liestis, išskyrus rankos paspaudimą (jis atliekamas tiek su vyrais, tiek su moterimis). Patariama bendraujant palaikyti akių kontaktą, nelaikyti savo rankų kišenėse. Švedai beveik nenaudoja kūno kalbos, gestų, nemėgsta kalbėti apie savo privatų gyvenimą, vengia reikšti emocijas, todėl kartais gali sudaryti klaidingą griežtumo įspūdį. Ypatinga reikšmė teikiama žodiniams susitarimams, tad sudarius žodinį kontraktą ir sukirtus rankomis tikimasi, jog savo pažadus įvykdysite.