Estija

2024 m. Estija buvo 5-a didžiausia Lietuvos prekių eksporto rinka, kuriai teko 6% (2,2 mlrd. EUR) viso Lietuvos prekių eksporto. Beveik 46%  Lietuvos prekių eksporto į Estiją 2024 m. sudarė lietuviškos kilmės prekių eksportas, o likusią dalį (54%) – prekių reeksportas. Palyginti su 2023 m. Lietuvos prekių eksportas į Estiją padidėjo 2,8%, daugiausiai dėl aliejinių kultūrų sėklų ir vaisių; įvairiųs grūdų eksporto didėjimo. Per 2025 m. sausio-sausio mėn. bendras Lietuvos prekių eksportas į Estiją palyginti su atitinkamu 2024 m. laikotarpiu mažėjo 3% arba 5,74 mln. EUR. 2024 m. Estija buvo 14-a didžiausia Lietuvos paslaugų eksporto rinka, kuriai teko 3% (589 mln. EUR) viso Lietuvos paslaugų eksporto. Paslaugų importas iš Estijos siekė 536 mln. EUR, tai sudarė 4,3%  viso Lietuvos paslaugų importo 2024 m., o Estija buvo 8-a didžiausia tiekėja paslaugų importuotojams Lietuvoje.

 LIETUVOS – ESTIJOS DVIŠALĖ PREKYBA 

Estijos ekonominė apžvalga, apimanti šalies BVP ir jo augimo tempus, BVP vienam gyventojui, infliacijos lygį, užimtumo rodiklius, viešųjų finansų būklę (skolą, pajamas, išlaidas), taip pat išorės sektoriaus duomenis, įskaitant eksporto apimtis ir prekybos balansą. Apžvalgoje taip pat nagrinėjama darbo rinkos dinamika, investicijų ir inovacijų tendencijos bei demografiniai pokyčiai. Duomenys leidžia susidaryti nuoseklų vaizdą apie Estijos ekonomikos struktūrą ir vystymosi kryptis.

 PAGRINDINIAI ESTIJOS EKONOMINIAI RODIKLIAI: STATISTA APŽVALGA ANGLŲ KALBA 

Lietuva ir Estija yra Europos Sąjungos narės, o tai suteikia teisę prekiaujančioms įmonėms laisvai eksportuoti ir importuoti prekes. Tai reiškia, kad vyriausybės negali riboti importuojamų arba eksportuojamų prekių kiekio arba kaip nors kitaip varžyti prekybos, įskaitant ir protekcionistinės politikos instrumentų naudojimą.

Už informacijos teikimą apie licencijas ir leidimus Europos Sąjungoje, tame tarpe ir Estijoje, yra atsakingi konkrečios šalies paslaugų ir gaminių kontaktiniai centrai. Kreipiantis į kontaktų centrus, galima:

• Gauti informaciją apie reikalavimus norint įsigyti leidimams bei licencijoms;
• Gauti informaciją apie konkrečias nacionalines taisykles gaminiams, kurių nereglamentuoja ES;
• Gauti informaciją apie reikalavimus norint laikinai teikti paslaugas.

Estijos gaminių kontaktinis centras pasiekiamas šiuo adresu.

Estijos e. komercijos rinka: įžvalgos ir tendencijos

Rinkos apžvalga

• Estijos e. komercijos pajamos 2023 m. siekė 0,79 mlrd. USD, o iki 2029 m. jos išaugs iki 1,18 mlrd. USD (+50,6%).
• E. komercija sudaro 15,6% visų įmonių pajamų, o didžiausios e. prekybos dalies įmonėse pasiekia informacinių technologijų sektorius (42,2%).
• Vidaus rinkos e. komercijos pajamos (2022 m.) siekė 2,17 mlrd. EUR, o užsienio pardavimai – 1,37 mlrd. EUR.

Pirkėjų įpročiai

• 62% Estijos gyventojų perka internetu, o iš jų 33% perka iš užsienio parduotuvių.
• 88% pirkėjų renkasi vietinius e. pardavėjus, tačiau 43% taip pat perka iš ES parduotuvių.
• Populiariausios prekių kategorijos: drabužiai, sporto prekės, maisto pristatymai ir kosmetika.

Populiariausi produktai e. prekyboje

• Drabužiai, batai ir aksesuarai – 36% pirkėjų.
• Greitas maistas ir maisto prekės – 23%.
• Kosmetika ir sveikatos prekės – 19,5%.
• Buitinė elektronika ir mobilieji įrenginiai – 11%.
• Knygos, žurnalai ir laikraščiai – 10,4%.

Pagrindinės e. prekybos platformos ir mažmenininkai

• Populiariausios svetainės: Telia.ee (5,34 mln. vizitų), Kaup24.ee (2,83 mln.), Go3.tv (2,14 mln.), Euronics.ee (1,37 mln.), IKEA.ee (0,97 mln.).
• Daugiausia pardavimų generuoja:
1. Kaup24.ee
2. Hansapost.ee
3. Euronics.ee
4. Apotheka.ee
5. K-rauta.ee

Apmokėjimo būdai

• Populiariausi mokėjimo metodai: „Visa“ ir „Mastercard“ (65%), banko pavedimai (50%), vietinės kredito kortelės (44%).
• Dominuojanti pristatymo forma – siuntų terminalai (83%), pristatymas į namus – 49%.

Kodėl verta eksportuoti į Estiją?

✅ Auganti rinka – Estijos e. komercijos pajamos per ateinančius 5 metus augs daugiau nei 50%.
✅ Didelė internetinių pirkėjų dalis – net 62% gyventojų perka internetu.
✅ Patogus pristatymo tinklas – siuntų terminalai yra populiariausias būdas gauti prekes.
✅ Estai perka iš užsienio parduotuvių – 33% užsisako iš užsienio, daugiausia iš ES šalių.

💡 Rekomendacijos Lietuvos verslams:
1️. Siūlykite greitą ir patogų pristatymą – naudokite Estijos populiarias siuntų terminalų sistemas (Omniva, Itella).
2️. Apsvarstykite pardavimą per vietines platformas, pvz., Kaup24.ee.

3️. Dėmesys mobiliajai prekybai – 62% pirkėjų naudojasi telefonais apsiperkant internete.
4️. Siūlykite populiarias prekių kategorijas, pvz., drabužius, maisto produktus, elektroniką.

Ši informacija yra pagrįsta „Statista.com“ duomenimis.

• Estijos prekybos rūmai (Estonian Chamber of Commerce and Industry)

• Invest in Estonia agentūra (Invest in Estonia)

• Informacija apie startuolius Estijoje (Startups in Estonia)

• Estijos vyriausybes portalas (Estonian Government Portal)

• Platforma apie mokestinę sistemą (Learn about Estonia’s Taxation)

• Teisinė sistema Estijoje (Legal System in Estonia)

Viešieji pirkimai – tai valstybės, savivaldybės įstaigos, organizacijos ar įmonės organizuojami prekių ar paslaugų pirkimai, kurių metu perkančioji organizacija siekia geriausiomis sąlygomis įsigyti jai reikalingas prekes ar paslaugas. Viešieji pirkimai – tai galimybė Lietuvos įmonėms žengti į Estijos rinką.

Estijos verslo kultūra orientuota į tiesioginę komunikaciją, skaidrumą ir efektyvumą. Verslo susitikimuose labai vertinamas aiškus ir konkretus kalbėjimas, todėl būtina išdėstyti tikslus ir pasiūlymus aiškiai ir be perteklinių detalių. Estai dažnai pasisako tiesiai, todėl nereikėtų vengti tiesioginių klausimų ar atsakymų.

Punktualumas yra labai svarbus, nes Estijoje laikomasi griežtos tvarkos ir laiko vertinimo. Tiek verslo susitikimuose, tiek kasdieniame darbe laiko naudojimas efektyviai yra vertinamas. Estijoje taip pat labai svarbu, kad darbo procesai būtų kuo paprastesni ir spartesni, todėl technologijų naudojimas ir skaitmeniniai sprendimai plačiai taikomi versle.

Estijoje verslo santykiai dažnai yra praktiniai ir orientuoti į sprendimų priėmimą greitai bei efektyviai. Nepaisant to, Estai vertina nepriklausomumą ir gebėjimą dirbti savarankiškai, tačiau bendradarbiavimas ir komandiniai sprendimai taip pat yra verslo kultūros dalis.