Italija

Didžiausią Lietuvos eksportuojamos produkcijos į Italiją dalį sudaro pienas ir pieno produktai, baldai, plastikai ir jų dirbiniai, žuvys ir vėžiagyviai, gaminiai iš mėsos, žuvies arba vėžiagyvių. Italija yra svarbi Lietuvos prekių eksporto partnerė – 2024 m. ji buvo 13-a didžiausia Lietuvos prekių eksporto rinka, kuriai teko 2,5 % viso Lietuvos prekių eksporto. Eksporto augimą daugiausia lėmė gaminių iš mėsos, žuvies arba vėžiagyvių paklausa. Beveik 76 % Lietuvos prekių eksporto į Italiją sudarė lietuviškos kilmės produkcija. 

2024 m. Italija buvo 13-a didžiausia Lietuvos prekių eksporto rinka, kuriai teko 2,5% (929 mln. EUR) viso Lietuvos prekių eksporto. Beveik 76%  Lietuvos prekių eksporto į Italiją 2024 m. sudarė lietuviškos kilmės prekių eksportas, o likusią dalį (24%) – prekių reeksportas. Palyginti su 2023 m. Lietuvos prekių eksportas į Italiją padidėjo 8,2%, daugiausiai dėl gaminių iš mėsos, žuvies arba vėžiagyvių eksporto didėjimo. Per 2025 m. sausio-sausio mėn. bendras Lietuvos prekių eksportas į Italiją palyginti su atitinkamu 2024 m. laikotarpiu didėjo 1,9% arba 1,41 mln. EUR. 2024 m. Italija buvo 8-a didžiausia Lietuvos paslaugų eksporto rinka, kuriai teko 4,5% (882 mln. EUR) viso Lietuvos paslaugų eksporto. Paslaugų importas iš Italijos siekė 431 mln. EUR, tai sudarė 3,5%  viso Lietuvos paslaugų importo 2024 m., o Italija buvo 10-a didžiausia tiekėja paslaugų importuotojams Lietuvoje.

 LIETUVOS – ITALIJOS DVIŠALĖ PREKYBA 

Italijos ekonominė apžvalga, apimanti šalies BVP ir jo augimo tempus, BVP vienam gyventojui, infliacijos lygį, užimtumo rodiklius, viešųjų finansų būklę (skolą, pajamas, išlaidas), taip pat išorės sektoriaus duomenis, įskaitant eksporto apimtis ir prekybos balansą. Apžvalgoje taip pat nagrinėjama darbo rinkos dinamika, investicijų ir inovacijų tendencijos bei demografiniai pokyčiai. Duomenys leidžia susidaryti nuoseklų vaizdą apie Italijos ekonomikos struktūrą ir vystymosi kryptis.

 PAGRINDINIAI ITALIJOS EKONOMINIAI RODIKLIAI: STATISTA APŽVALGA ANGLŲ KALBA 

Lietuva ir Italija yra Europos Sąjungos narės, o tai suteikia teisę prekiaujančioms įmonėms laisvai eksportuoti ir importuoti prekes. Tai reiškia, kad vyriausybės negali riboti importuojamų arba eksportuojamų prekių kiekio arba kaip nors kitaip varžyti prekybos, įskaitant ir protekcionistinės politikos instrumentų naudojimą.

Už informacijos teikimą apie licencijas ir leidimus Europos Sąjungoje, tame tarpe ir Italijoje, yra atsakingi konkrečios šalies paslaugų ir gaminių kontaktiniai centrai. Kreipiantis į kontaktų centrus, galima:

  • Gauti informaciją apie reikalavimus norint įsigyti leidimams bei licencijoms;
  • Gauti informaciją apie konkrečias nacionalines taisykles gaminiams, kurių nereglamentuoja ES;
  • Gauti informaciją apie reikalavimus norint laikinai teikti paslaugas.

Italijos paslaugų kontaktinis centras pasiekiamas šiuo adresu, gaminių kontaktinis centras  pasiekiamas šiuo adresu.

VET sertifikatai

Į Italiją eksportuojamai produkcijai nėra reikalingi veterinarijos sertifikatai. Veterinarijos sertifikatai eksportui išduodami į trečiąsias šalis eksportuojamiems gyvūnams, gyvūniniams produktams, pašarams ir kitoms Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliuojamoms prekėms arba pirminis veterinarijos sertifikatas į Muitų Sąjungą išduodamas produkcijai, vežamai į ES su tikslu ją iš kitos ES šalies narės eksportuoti į trečiąją šalį (jei tai numatyta susitarimu ar memorandumu).

Italijos e. komercijos rinka: įžvalgos ir tendencijos

Rinkos apžvalga

  • 2023 m. Italijos e. komercijos pajamos siekė 80,6 mlrd. EUR, o tai yra 27,1% augimas, palyginti su 2022 m.
  • Rinkos augimas tęsiasi – iki 2029 m. prognozuojamos pajamos sieks 120 mlrd. EUR.
  • Didžiausia e. komercijos dalis tenka laisvalaikio paslaugoms, turizmui, madai ir elektronikai.
  • Italijos e. komercijos įmonės eksportuoja į kitas šalis – populiariausios rinkos yra Vokietija (25%), Prancūzija (24%) ir Ispanija (24%).

Pirkėjų įpročiai

  • 2024 m. Italijoje yra 19,5 mln. e. komercijos naudotojų, o iki 2029 m. jų skaičius pasieks 25,1 mln.
  • 79% svetainių lankytojų ateina iš mobiliųjų įrenginių, o 69% užsakymų atliekama per telefonus.
  • Vidutinė internetinė užsakymo vertė – 96,4 USD.
  • Populiariausi pirkimo tipai:
    • Turizmas ir kelionės – 21,8 mlrd. EUR.
    • Laisvalaikio prekės ir paslaugos – 16,8 mlrd. EUR.
    • Mada – 5,2 mlrd. EUR.
    • Maistas ir bakalėja – 4,4 mlrd. EUR.
    • Buitinė elektronika – 9,4 mlrd. EUR (2024 m. prognozė).

Pagrindinės e. prekybos platformos ir mažmenininkai

  • Populiariausios e. parduotuvės:
    • Amazon.it – 5,9 mlrd. USD pajamos.
    • Shein.com – 1,2 mlrd. USD.
    • Apple.com, Zalando.it, Unieuro.it – kiekviena viršija 500 mln. USD.
  • Populiariausios svetainės pagal lankomumą:
    • Amazon.it – 42% rinkos dalis.
    • eBay.it – 10,2%.
    • Subito.it (skelbimai) – 8,8%.
    • Temu.com ir AliExpress.com – apie 4% kiekviena.

Apmokėjimo būdai

  • Populiariausi mokėjimo metodai: „PayPal“, „Google Pay“, „Klarna“ (48%), kreditinės kortelės (43%), banko pervedimai (37%).
  • "Buy Now, Pay Later" (BNPL) populiarumas auga – 40% italų bent kartą naudojosi šiuo atsiskaitymo būdu.

Kodėl verta eksportuoti į Italiją?

Didelė rinka su sparčiai augančia e. komercija – per ateinančius 5 metus rinka augs daugiau nei 30%.
Italai perka iš užsienio – ypač iš Vokietijos, Prancūzijos ir Ispanijos, todėl ES prekės yra konkurencingos.
Dominuoja mobilieji pirkimai – svarbu optimizuoti svetaines mobiliesiems ir siūlyti patogius mokėjimus.
Maisto, mados, elektronikos ir turizmo prekių paklausa yra didžiausia.

💡 Rekomendacijos Lietuvos verslams:
1️. Investuokite į Amazon.it – tai dominuojanti platforma Italijoje.
2️. Užtikrinkite greitą pristatymą – Italai vertina patikimą logistiką ir lanksčius grąžinimus.
3️. Optimizuokite el. parduotuves mobiliesiems – didžioji dalis pardavimų vyksta per telefonus.
4️. Siūlykite populiariausias kategorijas – mada, maistas, elektronika, turizmas ir laisvalaikio prekės.

 

Ši informacija yra pagrįsta „Statista.com“ duomenimis.

  • Informacija apie Italijos įmones (Registro Imprese)

  • Italijos oficialios statistikos portalas (ISTAT)

  • Italijos ekonominio vystymo ministerija (Ministero degli Affari Esteri)

  • Reikalavimai maisto produktų ženklinimui Italijoje (Ministero dello Sviluppo Economico)

  • Italijos mokesčių inspekcija (Agenzia delle Entrate)

  • Italijos Bankas (Banca d'Italia)

  • Pagrindinių Italijos ekonomikos sektorių pristatymas (ICE)

  • Pagrindinis Italijos ekonominių naujienų dienraštis (Il Sole 24 Ore)

  • Gamybos ir paslaugų įmonių konfederacija (Confindustria)

  • Italijos prekybos rūmai (Unioncamere)

  • Italijos-Lietuvos prekybos rūmai (Ilcc)

  • ICE AGENZIA, Italijos prekybos ir investicijų agentūra (ICE)

  • INVITALIA, Investicijų ir ekonominio vystymo agentūra (Invitalia)

  • CDP, Nacionalinė infrastruktūros vystymo institucija (CDP)

  • SACE, Eksporto ir investicijų draudimo paslaugos (SACE)

  • AIAD, Italijos oro erdvės, gynybos ir saugumo įmonių federacija (AIAD)

  • AICE, Tarptautinės prekybos įmonių asociacija (AICE)

  • ALTAGAMMA, Prabangos prekių įmonių asociacija (Altagamma)

  • AMMA, Mechanikos, mechatronikos įmonių asociacija (AMMA)

  • ANFIA, Nacionalinė automobilių pramonės asociacija (ANFIA)

  • ANCE, Nacionalinė statybos asociacija (ANCE)

  • ANIMA, Mechanikos ir inžinerinės pramonės federacija (ANIMA)

  • ASCOMUT, Mašininių technologijų ir įrengimų asociacija (ASCOMUT)

  • ASSOBIOTEC-FEDERCHIMICA, Chemijos pramonės federacija (Federchimica)

  • ASSOGENERICI, Generinės farmacijos asociacija (Assogenerici)

  • CNA, Smulkių ir vidutinių įmonių konfederacija (CNA)

  • CONFINDUSTRIA, Pramonininkų konfederacija (Confindustria)

  • COSMETICA ITALIA, Kosmetikos įmonių asociacija (Cosmetica Italia)

  • FARMINDUSTRIA, Farmacijos įmonių asociacija (Farmindustria)

  • FEDERALIMENTARE, Maisto pramonės federacija (Federalimentare)

  • FEDERLEGNO ARREDO, Baldų pramonės asociacija (Federlegnoarredo)

  • FEDERVINI, Vyno ir spiritinių gėrimų gamintojų federacija (Federvini)

  • ITALIAFINTECH, Fintech įmonių asociacija (Italiafintech)

  • OICE, Architektų, inžinierių ir konsultantų asociacija (OICE)

  • UCIMU-SISTEMI PER PRODURRE, Mašininių įrengimų ir robotikos asociacija (UCIMU)

  • Prekybos rūmų Italijoje portalas (Camercom)

  • FIERA MILANO, Milano verslo parodų organizatorius (Fiera Milano)

  • BOLOGNA FIERE, Bolonijos verslo parodų organizatorius (Bologna Fiere)

  • VERONA FIERE, Veronos verslo parodų organizatorius (Verona Fiere)

  • FIERA ROMA, Romos verslo parodų organizatorius (Fiera Roma)

  • Oficialių statistinių duomenų bazė (ISTAT)

  • Informacija apie mokesčius Italijoje (Agenzia delle Entrate)

  • Prekybos agentų paieška (Cerco Agenti)

  • Italijos banko informacija apie finansines paslaugas (Banca d'Italia)

  • Praktinė informacija verslininkams (Business Culture)

Viešieji pirkimai – tai valstybės, savivaldybės įstaigos, organizacijos ar įmonės organizuojami prekių ar paslaugų pirkimai, kurių metu perkančioji organizacija siekia geriausiomis sąlygomis įsigyti jai reikalingas prekes ar paslaugas. Viešieji pirkimai – tai galimybė Lietuvos įmonėms žengti į Italijos rinką.

Italijos verslo kultūra yra labai orientuota į santykius: italai yra žinomi dėl savo šeimos jausmo ir šis požiūris atsispindi versle. Gebėjimas bendrauti, naudojant tinkamą kalbą ir tinkamus gestus, yra labai svarbus. Italijos įmonės turi piramidės hierarchiją, sprendimai paprastai priimami centralizuotai, o galutinius sprendimus priima asmenys, esantys piramidės viršuje. Mažesnės įmonės ir naujos įmonės taip pat gali pasirinkti vienodą hierarchiją. Šeimos valdomose įmonėse, net ir didesnio dydžio įmonėse, sprendimų priėmimo galia sutelkta šeimos narių rankose. Laikomasi galios ir amžiaus.

Apskritai svarbu sukurti asmeninius santykius, kad būtų užmegztas ilgalaikis ir sėkmingas verslo ryšys. Nors visada domina daugiausia jūsų produktas, paslauga ar projektas, Italijoje asmeniniai santykiai gali atlikti svarbų vaidmenį. Todėl visada laikykitės savo žodinių susitarimų: nesilaikant įsipareigojimo gali būti sunaikinti verslo santykiai.

Paprastai pirmasis kontaktas su Italijos verslo partneriu turėtų būti formalus, el. Paštu, telefonu arba laišku. Bet kokiu atveju, labai naudinga, jei jus gali supažindinti gali trečiasis asmuo – italai dažnai nori daryti verslą su žmonėmis, kuriuos jie žino ir pasitiki. Po pirmojo kontakto italai paprastai mėgsta gyvą susitikimą, o ne bendravimą telefonu ar elektroniniu paštu.

Italai į laiką žiūri laisvai. Tačiau jūs neturėtumėte versti žmonių laukti, nes tai galėtų būti laikoma pagarbos trūkumu ir tingumu, ypač, kai jūs dar nesate pelnę savo partnerio pasitikėjimo. Tai ypač pasakytina apie šiaurinę šalies dalį, o pietinėje dalyje požiūris į laiką ir punktualumą yra lankstesnis. Bet kuriuo atveju punktualumas laikomas profesionalumo ženklu.

Susitikimai turėtų būti planuojami raštu italų kalba nuo 2 iki 3 savaičių prieš susitikimą. Gali būti naudinga pakartotinai patvirtinti susitikimą telefonu arba el.paštu likus kelioms dienoms iki nustatytos datos. Venkite rengti susitikimus rugpjūčio mėnesį ir per katalikų šventes. Susitikimų tvarkaraščiai nėra tikrai griežti: nors dažnai pateikiamos rašytinės darbotvarkės, jų gali būti nesilaikoma.

Susitikę su žmonėmis, visuomet tvirtai spauskite ranką. Kai būsite užmezgę glaudesnius santykius, nenustebkite, jei jus sutikę žmonės apsikabins – tai reiškia, kad jūsų santykiai tapo asmeniškesni. Kalbant apie verslo partnerius ar profesionalus, tam tikras formalumas vis dar yra paplitęs ir vertinamas. Reikalingas pareigų pavadinimų naudojimas, ypač raštu. Iš pradžių turėtumėte kreiptis į žmones pagal jų pareigų pavadinimą ir pavardę ir laukti, kol būsite bus aiškiai pakviesti naudoti kitas formas (vardas arba pavardė kartu su itališku „tu“). Tačiau, priklausomai nuo įmonės kultūros ir asmeninio požiūrio, perėjimas prie bendravimo kalbos formų gali būti priimtas gana greitai.

Italijos verslo kultūroje keitimasis dovanomis nėra itin dažnas. Sukūrus asmeninius santykius, gali būti tikslingiau duoti mažas dovanas. Bet kokiu atveju, geriau dovanų nedovanoti, kol dovanos negausite pirmi. Dovanų pasirinkimas paprastai apima gėrimus, delikatesus ar suvenyrus iš lankytojų šalies.

Pirmieji įspūdžiai yra tikrai svarbūs Italijoje, todėl patartina atkreipti dėmesį į aprangos kodą, nes jis gali atspindėti jūsų gyvenimo būdą, statusą ir įgūdžius. Apskritai, vyrai turėtų dėvėti tamsius, konservatyvius verslo kostiumus, o moterys turėtų dėvėti verslo kostiumus arba konservatyvias sukneles. Elegantiški priedai yra vienodai svarbūs vyrams ir moterims. Nepaisant to, vis daugiau įmonių priima „smart-casual“ drabužių kodą.

Nėra specialaus protokolo dėl vizitinių kortelių mainų, nors paprastai jomis keičiamasi susitikimo pradžioje. Atidus vizitinės kortelės apžiūrėjimas prieš ją įsidedant į kortelių dėklą, laikoma pagarbos ženklu. Patartina, kad jūsų kortelė būtų išversta į italų kalbą. Vizitinės kortelės visada turi apimti jūsų pareigų pavadinimą ir išsilavinimo laipsnį (jei toks yra).

Susitikimai Italijoje dažnai prasideda nuo neoficialių kalbų, pvz., Sportą, kelionės sąlygas ir tt – prieš pradedant verslą, siekiant sukurti patogią aplinką. Pradiniai susitikimai paprastai yra skirti sukurti pagarbos ir pasitikėjimo jausmui. Kai prasideda tikrasis susitikimas, diskusijos gali būti labai gyvos.

Diskutuojant pageidautina savo teiginius paremti atitinkamais duomenimis ar įrodymais (pvz., Statistika, teisės aktai ir pan.). Italai nesivaržo parodyti savo nepritarimą ir linkę į konstruktyvų konfliktą susitikimų ir derybų metu. Derybos dažnai vyksta ilgai (tiek dėl to, kad italai mėgsta kruopščiai įvertinti privalumus ir riziką, tiek dėl hierarchinės Italijos bendrovių sprendimų priėmimo proceso), todėl nerekomenduojama italų spausti.

Bendravimas gali skirtis priklausomai nuo to, su kuo jūs susiduriate, ir kokių santykius esate užmezgęs. Tačiau galima teigti, kad italai vertina humoro naudojimą, nes tai parodo atvirumą verslo ir asmeniniuose santykiuose. Įprasta, kad kalbant jus nutrauks arba kalbės keletas žmonių vienu metu. Žmonės dažnai kelia balso toną, kad būtų išgirsti, nors tyla taip pat nėra vertinama. Derybų metu italai skiria reikšmę žodiniams įsipareigojimams, o galutinė sutartis, be abejo, grindžiama ankstesniais neoficialiais susitarimais.

Tarptautinės parodos

Uždaryti

Užklausos forma

Neteisingas