Suomija

2024 m. Suomija buvo 15-a didžiausia Lietuvos prekių eksporto rinka, kuriai teko 2,2% (794 mln. EUR) viso Lietuvos prekių eksporto. Beveik 69%  Lietuvos prekių eksporto į Suomiją 2024 m. sudarė lietuviškos kilmės prekių eksportas, o likusią dalį (31%) – prekių reeksportas. Palyginti su 2023 m. Lietuvos prekių eksportas į Suomiją padidėjo 3,7%, daugiausiai dėl mineralinio kuro eksporto didėjimo. Per 2025 m. sausio-sausio mėn. bendras Lietuvos prekių eksportas į Suomiją palyginti su atitinkamu 2024 m. laikotarpiu mažėjo 29% arba 26 mln. EUR.  2024 m. Suomija buvo 18-a didžiausia Lietuvos paslaugų eksporto rinka, kuriai teko 1,5% (302 mln. EUR) viso Lietuvos paslaugų eksporto. Paslaugų importas iš Suomijos siekė 162 mln. EUR, tai sudarė 1,3%  viso Lietuvos paslaugų importo 2024 m., o Suomija buvo 20-a didžiausia tiekėja paslaugų importuotojams Lietuvoje.

 LIETUVOS – SUOMIJOS DVIŠALĖ PREKYBA 

Suomijos ekonominė apžvalga, apimanti šalies BVP ir jo augimo tempus, BVP vienam gyventojui, infliacijos lygį, užimtumo rodiklius, viešųjų finansų būklę (skolą, pajamas, išlaidas), taip pat išorės sektoriaus duomenis, įskaitant eksporto apimtis ir prekybos balansą. Apžvalgoje taip pat nagrinėjama darbo rinkos dinamika, investicijų ir inovacijų tendencijos bei demografiniai pokyčiai. Duomenys leidžia susidaryti nuoseklų vaizdą apie Suomijos ekonomikos struktūrą ir vystymosi kryptis.

 PAGRINDINIAI SUOMIJOS EKONOMINIAI RODIKLIAI: STATISTA APŽVALGA ANGLŲ KALBA 

Į Suomiją eksportuojamai produkcijai nėra reikalingi veterinarijos sertifikatai. Veterinarijos sertifikatai eksportui išduodami į trečiąsias šalis eksportuojamiems gyvūnams, gyvūniniams produktams, pašarams ir kitoms Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliuojamoms prekėms arba pirminis veterinarijos sertifikatas į Muitų Sąjungą išduodamas produkcijai vežamai į ES su tikslu ją iš kitos ES šalies narės eksportuoti į trečiąją šalį (jei tai numatyta susitarimu ar memorandumu).

Už informacijos teikimą apie licencijas ir leidimus Europos Sąjungoje, tame tarpe ir Suomijoje, yra atsakingi konkrečios šalies paslaugų ir gaminių kontaktiniai centrai. Kreipiantis į kontaktų centrus, galima:

• Gauti informaciją apie reikalavimus norint įsigyti leidimams bei licencijoms;
• Gauti informaciją apie konkrečias nacionalines taisykles gaminiams, kurių nereglamentuoja ES;
• Gauti informaciją apie reikalavimus norint laikinai teikti paslaugas.

Ispanijos paslaugų kontaktinis centras pasiekiamas šiuo adresu, gaminių kontaktinis centras pasiekiamas šiuo adresu.

Suomijos e. komercijos rinka: įžvalgos ir tendencijos

Rinkos apžvalga

• 2023 m. Suomijos e. komercijos rinka siekė 6,69 mlrd. USD, o iki 2029 m. prognozuojama, kad ji pasieks 8,82 mlrd. EUR (+51,55% augimas).
• E. komercijos dalis mažmeninėje prekyboje sudaro apie 14%, tačiau ji nuolat auga.
• Vidutinės e. komercijos pajamos vienam vartotojui siekia 2,1 tūkst. USD, o iki 2029 m. jos išaugs iki 2,46 tūkst. USD.

Pirkėjų įpročiai

• 59% suomių perka internetu, tačiau vyresnio amžiaus grupės vis dar dažnai renkasi fizines parduotuves.
• 80% internetinių pirkimų vykdoma iš Suomijos pardavėjų, 44% – iš ES parduotuvių, o 17% – iš ne ES šalių.
• Populiariausios pirkinių kategorijos:
• Drabužiai ir avalynė – 58% pirkėjų.
• Kosmetika ir sveikatos prekės – 35%.
• Elektronika ir buitinė technika – 23%.
• Maisto prekės ir gėrimai – 19%.

Pagrindinės e. prekybos platformos ir mažmenininkai

• Populiariausios parduotuvės pagal pardavimus:
• Verkkokauppa.com – 243 mln. USD pajamos.
• Gigantti.fi – 220,3 mln. USD.
• K-ruoka.fi – 175,9 mln. USD.
• Zalando.fi – 145,2 mln. USD.
• Alko.fi – 133,8 mln. USD.
• Didžiausi marketplace'ai:
• Zalando – 12,4% rinkos dalis.
• Temu – sparčiai augantis žaidėjas Suomijoje.
• Amazon ir AliExpress taip pat populiarūs tarp pirkėjų.

Apmokėjimo būdai

• Populiariausi mokėjimo metodai:
• Internetinė bankininkystė – 60% visų internetinių sandorių.
• Mobilūs mokėjimai („MobilePay“, „Google Pay“, „Apple Pay“) – 30%.
• Kreditinės kortelės – 8%.
• „Buy Now, Pay Later" (BNPL) populiarėja, ypač tarp jaunimo.

Kodėl verta eksportuoti į Suomiją?

✅ Stabiliai auganti e. komercijos rinka, prognozuojamas beveik 52% augimas iki 2029 m..
✅ Suomiai aktyviai perka iš ES parduotuvių, todėl Lietuvos įmonėms yra didelė galimybė patekti į rinką.
✅ Dominuoja mobilioji prekyba, todėl svarbu optimizuoti el. parduotuves telefonams.
✅ Populiarūs suomiams patogūs mokėjimo būdai, pavyzdžiui, „MobilePay“, „Paytrail“ ir bankiniai pervedimai.

💡 Rekomendacijos Lietuvos verslams:
1️. Parduokite per Amazon, nes šį platforma užima didelę rinkos dalį.
2️. Siūlykite populiarias prekes – madą, kosmetiką, elektroniką ir sveikatos priežiūros produktus.
3️. Optimizuokite svetainę mobiliesiems – daugiau nei pusė mokėjimų atliekama per mobiliąsias platformas.
4️. Užtikrinkite greitą pristatymą, nes suomiai vertina patogų ir greitą aptarnavimą.

Ši informacija yra pagrįsta „Statista.com“ duomenimis.

Naudingos nuorodos gali turėti praktinės naudos Lietuvos verslui eksportuojančiam arba planuojančiam eksportuoti produkciją į Suomijos rinką. Tai gali būti informacija apie tos šalies aktualius prekybos, eksporto ir rinkos sąlygas, mokesčių klausimus, formalius reikalavimus įmonėms, verslo kultūrą ir kt.

Inovacijų agentūra parengė ir kviečia susipažinti su pagrindine informacija apie Suomijos verslo kultūrą, kurią galite rasti čia.

Viešieji pirkimai – tai valstybės, savivaldybės įstaigos, organizacijos ar įmonės organizuojami prekių ar paslaugų pirkimai, kurių metu perkančioji organizacija siekia geriausiomis sąlygomis įsigyti jai reikalingas prekes ar paslaugas. Viešieji pirkimai – tai galimybė Lietuvos įmonėms žengti į Suomijos rinką.

Suomiai vertina kuklumą, tiesumą ir faktais pagrįstą nuomonę, punktualumą. Sveikinantis rankos paspaudimas turėtų būti tvirtas, trumpas, palaikomas akių kontaktas, galima linktelti galvą. Suomiai dažnai kreipiasi vardu, nebent būtų didelis amžiaus ar statuso skirtumas. Tačiau jums reiktų palaukti, kol jus pakvies tai daryti.

Suomijoje yra gerbiama lygybė (pvz. vyrų ir moterų, vadovų ir pavaldinių), taigi venkite netinkamų pastabų, juokelių ir pan. Todėl Suomijos įmonėse hierarchija dažnai būna plokščia ir vidurinio lygio vadovai turi sprendimo teisę.

Suomiai yra punktualūs ir tai vertina. Reikėtų susitarti dėl susitikimo laiko iš anksto (pageidautina bent 2 savaites). Nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio suomiai atostogauja, todėl tuo metu geriau neplanuoti susitikimų. Jeigu vėluojate į susitikimą, reikia įspėti ir paaiškinti vėlavimo priežastį. Suomiams svarbu, kad būtų laikomasi sutarto grafiko ir susitikimai turėtų baigtis numatytu laiku. Suomiai daug ruošiasi kiekvienam susitikimui, dažnai daro išsamias prezentacijas. Todėl reikėtų pasiruošti prezentaciją numatytiems susitikimas. Taip pat patartina įtraukti faktus ir skaičius į prezentaciją, kadangi suomiai mėgsta faktais pagrįstą nuomonę. Taip pat bendraujant su pašnekovu svarbu jo nespausti, nes agresyvūs pardavimo metodai suomiams neveikia. Po susitikimo dalyviams gali būti išsiųsta trumpa suvestinė apie susitikimo turinį.

Vykstant į susitikimus, nepatartina vežtis dovanų – jas geriau dovanoti po sėkmingų darbų pvz. derybų. Taip pat suomiai rengiasi konservatyviai. Vyrai dažniausiai dėvi tamsius švarkus, moterys irgi dėvi konservatyvius švarkus, kelnes arba sukneles. Todėl renkitės tvarkingai ir profesionaliai, tačiau ne per daug puošniai ar iššaukiančiai.

Suomiai daugiau klauso nei kalba. Todėl gali būti, kad po prezentacijos suomiai tylės ir tuo metu apsvarstys pateiktą informaciją. Taip pat suomiai kalba tiesmukiškai, linkę išreikšti savo nuomonę. Todėl gali išreikšti kritiką susitikimo metu, kas skaitosi garbinga. Suomiai retai bendrauja neformaliai verslo susitikimuose. Todėl nereikėtų užduoti asmeninių klausimų, nebent jums pirmam būtų užduoti asmeniniai klausimai.

Suomiai labai pozityviai vertina šeimos verslus, nes daug Suomijos kompanijų yra išaugusios kaip šeimos verslai. Suomiai mano, kad šeimos verslams yra būdinga atsakomybė, ilgalaikiškumas, tęstinumas, taigi jei jūsų verslas yra šeimos, neslėpkite to.