Vokietija

2024 m. Vokietija buvo 3-a didžiausia Lietuvos prekių eksporto rinka, kuriai teko 8,7% (3,21 mlrd. EUR) viso Lietuvos prekių eksporto. Beveik 75%  Lietuvos prekių eksporto į Vokietiją 2024 m. sudarė lietuviškos kilmės prekių eksportas, o likusią dalį (25%) – prekių reeksportas. Palyginti su 2023 m. Lietuvos prekių eksportas į Vokietiją padidėjo 3,6%, daugiausiai dėl elektros mašinų ir įrenginių eksporto didėjimo. Per 2025 m. sausio-sausio mėn. bendras Lietuvos prekių eksportas į Vokietiją palyginti su atitinkamu 2024 m. laikotarpiu didėjo 0,6% arba 1,67 mln. EUR.  2024 m. Vokietija buvo 1-a didžiausia Lietuvos paslaugų eksporto rinka, kuriai teko 17% (3,47 mlrd. EUR) viso Lietuvos paslaugų eksporto. Paslaugų importas iš Vokietijos siekė 1,15 mlrd. EUR, tai sudarė 9,3%  viso Lietuvos paslaugų importo 2024 m., o Vokietija buvo 2-a didžiausia tiekėja paslaugų importuotojams Lietuvoje.

 LIETUVOS – VOKIETIJOS DVIŠALĖ PREKYBA 

Vokietijos ekonominė apžvalga, apimanti šalies BVP ir jo augimo tempus, BVP vienam gyventojui, infliacijos lygį, užimtumo rodiklius, viešųjų finansų būklę (skolą, pajamas, išlaidas), taip pat išorės sektoriaus duomenis, įskaitant eksporto apimtis ir prekybos balansą. Apžvalgoje taip pat nagrinėjama darbo rinkos dinamika, investicijų ir inovacijų tendencijos bei demografiniai pokyčiai. Duomenys leidžia susidaryti nuoseklų vaizdą apie Vokietijos ekonomikos struktūrą ir vystymosi kryptis.

 PAGRINDINIAI VOKIETIJOS EKONOMINIAI RODIKLIAI: STATISTA APŽVALGA ANGLŲ KALBA 

Vokietijos - Baltijos prekybos rūmų (AHK Vokietijos ekonominis profilis) kasmet peržiūrimas ir atnaujinamas pagal naujausius duomenis. Leidinyje pateikiama informacija apie Vokietijos rinką, ekonomiką ir veiksnius, į kuriuos reikėtų atsižvelgti vykdant verslą šioje šalyje.

 VERSLO APLINKOS VOKIETIJOJE APŽVALGA: AHK APŽVALGA 

Lietuva ir Vokietija yra Europos Sąjungos narės, o tai suteikia teisę prekiaujančioms įmonėms laisvai eksportuoti ir importuoti prekes. Tai reiškia, kad vyriausybės negali riboti importuojamų arba eksportuojamų prekių kiekio arba kaip nors kitaip varžyti prekybos, įskaitant ir protekcionistinės politikos instrumentų naudojimą.

Statybų sektoriuje galioja ypatingi nacionaliniai reglamentai, kurie yra nebūdingi kitose rinkose.

Už informacijos teikimą apie licencijas ir leidimus Europos Sąjungoje, tame tarpe ir Vokietijoje, yra atsakingi konkrečios šalies paslaugų ir gaminių kontaktiniai centrai. Kreipiantis į kontaktų centrus, galima:

• Gauti informaciją apie reikalavimus norint įsigyti leidimams bei licencijoms;
• Gauti informaciją apie konkrečias nacionalines taisykles gaminiams, kurių nereglamentuoja ES;
• Gauti informaciją apie reikalavimus norint laikinai teikti paslaugas.

Vokietijos paslaugų kontaktinis centras pasiekiamas šiuo adresu, gaminių kontaktinis centras pasiekiamas šiuo adresu. Dėl statybos srities gaminių informaciją teikia statybos srities gaminių kontaktinis centras, kuris pasiekiamas šiuo adresu.

VET sertifikatai:

Į Vokietiją eksportuojamai produkcijai nėra reikalingi veterinarijos sertifikatai. Veterinarijos sertifikatai eksportui išduodami į trečiąsias šalis eksportuojamiems gyvūnams, gyvūniniams produktams, pašarams ir kitoms Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliuojamoms prekėms arba pirminis veterinarijos sertifikatas į Muitų Sąjungą išduodamas produkcijai, vežamai į ES su tikslu ją iš kitos ES šalies narės eksportuoti į trečiąją šalį (jei tai numatyta susitarimu ar memorandumu).

Vokietijos e. komercijos rinka: įžvalgos ir tendencijos

Rinkos apžvalga

• 2023 m. Vokietijos e. komercijos sektorius sugeneravo apie 85,4 mlrd. EUR pajamų, o 2024 m. prognozuojama, kad jos išaugs iki 88,3 mlrd. EUR.
• E. komercija sudaro apie 16% visų mažmeninės prekybos pardavimų.
• Nors 2023 m. pajamos šiek tiek sumažėjo, ilgalaikė augimo tendencija išlieka.

Pirkėjų įpročiai

• 91% vokiečių perka internetu, o vidutinis e. komercijos vartotojų skaičius 2024 m. siekė 44,66 mln.
• Populiariausios pirkinių kategorijos:
• Drabužiai ir avalynė – 14,6 mlrd. EUR.
• Elektronika ir telekomunikacijos – 13,2 mlrd. EUR.
• Baldai ir interjero prekės – 7,5 mlrd. EUR.
• Kosmetika ir sveikatos prekės – 5,4 mlrd. EUR.
• Maisto prekės ir gėrimai – 4,1 mlrd. EUR.

Pagrindinės e. prekybos platformos ir mažmenininkai

• Amazon.de – didžiausia e. prekybos platforma Vokietijoje su 37,6 mlrd. USD pardavimų.
• OTTO.de – 4,2 mlrd. EUR pajamos 2023 m.
• Zalando.de – 2,39 mlrd. USD pajamos, dominuoja mados sektoriuje.
• Kitos populiarios platformos: MediaMarkt, H&M, Ikea, AboutYou, Shein.

Apmokėjimo būdai

• Populiariausi mokėjimo metodai:
• PayPal – 27,7% rinkos dalis.
• Atsiskaitymas po pristatymo („Purchase on Invoice“) – 26,7%.
• Tiesioginis debetas – 16,7%.
• Kreditinės kortelės – 11,4%.
• "Buy Now, Pay Later" (BNPL) paslaugos populiarėja, ypač per „Klarna“ ir „Sofort“.

Kodėl verta eksportuoti į Vokietiją?

✅ Didžiausia e. komercijos rinka Europoje, prognozuojama, kad pajamos iki 2029 m. pasieks 100 mlrd. EUR.
✅ Vokiečiai aktyviai perka internetu, o jų vartojimo įpročiai stabilūs.
✅ Stiprūs marketplace'ai, tokie kaip Amazon.de, OTTO ir Zalando, leidžia lengviau patekti į rinką.
✅ Atsiskaitymo po pristatymo metodas yra labai populiarus, todėl reikia prisitaikyti prie vietinių mokėjimo įpročių.

💡 Rekomendacijos Lietuvos verslams:
1️. Parduokite per Amazon.de, OTTO.de, nes jos užima didžiausią rinkos dalį.
2️. Siūlykite populiarias prekes – madą, elektroniką, baldus, sveikatos ir grožio produktus.
3️. Optimizuokite svetainę mobiliesiems, nes vokiečiai dažniausiai perka per telefonus.
4️. Siūlykite įvairius mokėjimo būdus, ypač „PayPal“, „Klarna“ ir „Purchase on Invoice“.

Ši informacija yra pagrįsta „Statista.com“ duomenimis.

Naudingos nuorodos gali turėti praktinės naudos Lietuvos verslui eksportuojančiam arba planuojančiam eksportuoti produkciją į Vokietijos rinką. Tai gali būti informacija apie tos šalies aktualius prekybos, eksporto ir rinkos sąlygas, mokesčių klausimus, formalius reikalavimus įmonėms, verslo kultūrą ir kt.

Inovacijų agentūra parengė ir kviečia susipažinti su pagrindine informacija apie Vokietija verslo kultūrą, kurią galite rasti čia.

„Eksporto gido” projekto partneriai Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai parengė verslo aplinkos Vokietijoje apžvalgą, su kuria kviečiame susipažinti čia.

Viešieji pirkimai – tai valstybinių, savivaldybių ar kitų viešojo sektoriaus institucijų vykdomi prekių ir paslaugų įsigijimai. Šis mechanizmas leidžia organizacijoms įsigyti reikalingas paslaugas ar produktus konkurencingoje aplinkoje, užtikrinant kokybę, kainos pagrįstumą ir tvarumą.

Lietuvos įmonėms tai atveria duris į Vokietijos rinką be būtinybės iškart investuoti į ilgalaikį įsikūrimą. Dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose gali tapti strateginiu žingsniu bendradarbiaujant su patikimais partneriais ir stiprinant savo pozicijas Vakarų Europoje.

Kodėl verta dalyvauti?

• Įėjimas į rinką be didelių investicijų
• Nuolatinės verslo galimybės su viešosiomis institucijomis
• Sąžininga konkurencija – skaidrūs pirkimų procesai pagal ES direktyvas

Kur ieškoti viešųjų pirkimų?

Norint nepraleisti aktualių pirkimų, rekomenduojame stebėti šias platformas:

• Europos Sąjungos konkursai: Tenders Electronic Daily (TED)
• Vokietijoje veikiantys portalai:
• Bundesanzeiger – federalinis leidinys
• eVergabe.de
• DTVP – Vokietijos viešųjų pirkimų portalas
• Federalinių žemių pirkimų platforma

B2Lithuania platformoje rasite Lietuvos įmonių, kurios sėkmingai eksportuoja į Vokietiją.

 Peržiūrėti įmonių sąrašą 

Eksportuojate į Vokietiją ir jūsų įmonės dar nėra B2Lithuania platformoje?

Registruokite savo įmonę B2Lithuania duomenų bazėje ir padidinkite savo matomumą užsienio rinkose! B2Lithuania jungia Lietuvos įmones, kurios eksportuoja į užsienio rinkas, didinant jų  matomumą tarptautiniu mastu ir suteikiant galimybę potencialiems partneriams lengvai rasti informaciją apie Lietuvos eksportuotojų produktus ir paslaugas.

 Registruotis B2Lithuania 

Vokietijos verslo aplinkai būdingas formalumas, struktūruotas požiūris į darbą ir aukšti profesionalumo standartai. Verslo santykiai grindžiami aiškumu, tikslumu ir ilgalaikiu pasitikėjimu.

Įmonėse paprastai laikomasi aiškios hierarchijos, kur sprendimus priima aukščiausio lygio vadovai. Pavaldiniai tikisi aiškių nurodymų, o bendravime svarbu naudoti oficialius titulų ar pavardės kreipinius, tokius kaip „Herr“ ar „Frau“. Perėjimas prie neformalesnio tono dažniausiai įvyksta tik ilgalaikėje partnerystėje.

Laiko laikymasis yra vienas svarbiausių Vokietijos verslo kultūros bruožų. Vėlavimas net keliomis minutėmis gali būti suprantamas kaip neprofesionalumo ženklas. Susitikimai planuojami iš anksto, o jų darbotvarkė yra griežtai laikomasi.

Vokiečiai versle vertina atvirą ir konstruktyvią komunikaciją. Kritika dažniausiai išsakoma tiesiogiai, tačiau be asmeniškumų. Sprendimai grindžiami faktais ir logika, todėl svarbu būti gerai pasiruošusiam ir pateikti aiškius argumentus.

Nors verslo derybos gali būti ilgos ir kruopščiai suplanuotos, Vokietijos įmonės siekia stabilios ir ilgalaikės partnerystės. Pasitikėjimas kuriamas per nuoseklų bendradarbiavimą ir patikimą įsipareigojimų vykdymą.

Vokietijos verslo aplinkoje didelis dėmesys skiriamas dokumentacijai. Sutartys, susitarimai ir net susitikimų protokolai dažniausiai būna detaliai aprašyti. Biurokratija gali būti sudėtinga, tačiau ji užtikrina skaidrumą ir teisinį aiškumą.